“Stametsas (pastaba: kalbama apie mikologą Paul Stamets) kartą perpasakojo vieno pažįstamo profesoriaus skundą: “Paulai, tu sukūrei didžiulę problemą. Mes norime tyrinėti mieles, o tie studentai nori išgelbėti pasaulį. Ką mums daryti?””
Ši citata tiesiog tobulai atspindi mano santykį su Merlin Sheldrake knyga “Raizgus gyvenimas”. Jeigu turėjau lūkesčių šiai knygai kaip tiesiog papildomam šaltiniui biologijos žinioms apie grybus praplėsti, tai mano lūkesčiai buvo viršyti. Ką čia viršyti! Po šios knygos pradėjau visur matyti grybus – viename iš “Nara” podcast’ų kalbama apie psilocibininių grybų naudojimą gydant depresiją ir priklausomybes, knygoje “Kaip pakeisti protą” Michael Pollan mini tuos pačius psilocibinus ir dar daugiau, milijonų peržiūrų sulaukęs naujasis HBO serialas “The last of us” apie zombiažmogius, kuriuos tokiais paverčia grybai (beje, ši idėja gimė iš realiai egzistuojančių grybų, tik jie taip elgiasi ne su žmogumi, bet su skruzdėmis…), dokumentika per “Netflix” pavadinimu “Fantastic Fungi”, iš grybienos daromos statybinės medžiagos, pakuotės, interjero detalės į kuriuos dabar investuoja tiek IKEA, tiek NASA, tiek JAV karinės institucijos. Net darydama biologijos užduotis esu persekiojama užduočių, susijusių su grybais ir jų gebėjimais.
Tad jeigu grybas man anksčiau buvo tik šampinjonas į grybų padažą, tai po šios knygos esu arti to, kad mikologija (mokslas apie grybus) taptų mano naująja aistra. Arba kaip rašo autorius: “Ar miške, ar laboratorijoje, ar virtuvėje – grybai visur keitė manąjį gyvenimo suvokimą. Šie organizmai priverčia iš naujo persvarstyti mūsų susikurtas kategorijas ir ėmus apie juos galvoti pasaulis pradeda atrodyti kitoks nei anksčiau.”
Ir tai cituodama aš nė kiek neperdedu. Informacija, kuri pasiekia kartu su šia knyga, tikrai pakeičia suvokimą apie pasaulį. Imi mąstyti apie tai, koks jis beribis ir kaip mes, žmonės, savo kultūrinių, išmoktų ir mus ribojančių mąstymo modelių vedini sutraukom ryšius su kažkuo didesniu už mus. Ko nesuprantam ir dedam per mažai pastangų suprasti.
Tad manęs vis nepalieka jausmas, kad pasaulis jau kelinti metai purtomas būtent dėl šių priežasčių – kad žmogus nusipurtytų išankstinius vaizdus ir susikurtu naujus: “Mūsų pojūčiai daugiausia pagrįsti lūkesčiais. Jei naudojiesi išankstiniais vaizdais, atnaujintais tik nedideliu kiekiu naujos jutiminės informacijos, prireikia mažiau pažinimo pastangų, nei kaskart nuo nulio susikurti naujus vaizdus. Būtent mūsų išankstinės nuostatos ir sukuria tas akląsias dėmes…”
Įsivaizduok, yra grybas, kuris išsilenkia prie jo priartinus kažkokį daiktą. Grybas net nepriliečiamas, o visos prielaidos apie oro sroves, temperatūros pokyčius, molekulių judėjimą yra paneigtos. Arba grybas, kuris neturi nei smegenų, nei tai atitinkančių darinių ar akių, geba rasti greičiausią išėjimą iš labirinto (tam buvo pasitelktas IKEA parduotuvės planas :D). Tad tikrai tiesa, kad “man ėmė svaigti galva vien pagalvojus, kiek daug idėjų reikės persvarstyti iš naujo, įskaitant ir mūsų taip branginamas tapatybes, savarankiškumo ir nepriklausomybės sąvokas”.
Grybų pasaulio tyrimai yra sudėtinga mokslo sritis. Dėl to, kad negali miško supjaustyti dalimis kaip žmogaus smegenų ir tirti gabaliukais. Dėl to, kad gamtoje viskas yra ryšiai, o ne individai. Dėl to, kad klausimų yra daugiau nei atsakymų, o tas pats ribotas žmogaus protas nepagauna miško paslapčių. Dėl to, kad miško neperkelsi į laboratoriją. O jei ir bandysi, tai jis nepažada, kad elgsis taip pat, kaip elgiasi laisvėje. Dėl to, kad smegenų tyrimams skiriami milijardai, o galimybė elektros impulsais susikalbėti su grybų hifais ir taip užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms tiek valstybių dėmesio nesulaukia.
Todėl kaip ir tie studentai iš pirmoje pastraipoje minėtos citatos – po šios knygos tų nori gelbėti pasaulį. Arba bent padėti grybams tai padaryti patiems.
“Pasak tikėtiniausių apytikrių skaičiavimų, pasaulyje esama nuo 2,2 iki 3,8 milijono grybų rūšių – tai nuo šešių iki dešimties kartų daugiau nei spėjamas augalų rūšių skaičius, – vadinasi iki šiol aprašyta vos šeši procentai visų grybų rūšių. Mes dar tik pradedame suprasti, koks painus ir sudėtingas yra grybų gyvenimas.”
Beje, turiu šią knygą popieriniu formatu – kas man labai pravertė pasibraukiant fainas vietas – bet klausiausi jos audio formatu. Oficialiai pripažįstu, kad aktoriaus Jurgio Damaševičiaus balsas tampa mano vienu iš mėgstamiausių audiobook’ų balsų.
Audio knygą rasite čia
Linkiu pasinerti į magišką grybų pasaulį
BOOK I TOOK 