“…galėtume nesunkiai užkirsti kelią 70 procentų mus pražudančių ligų, jei gyventume išmintingiau.”
Būsiu kaip tas draugelis, kuris įsidarbinęs draudimo kompanijoje pradeda visiems savo draugams pitch’int gyvybės draudimą arba pensijų fondus. Tai dabar panašiai ir aš su savo pasiruošimu mokykloje nelaikytam biologijos egzui. Negaliu patikėti tuo, kaip daug mes galim žinoti apie naujausią Apple Watch funkcionalumą, bet negalim atsakyti į “Kas ir kodėl” laidos klausimą ar mūsų inkstai porinis organas (ta prasme, moteris laidoje atsakė, kad ne…)
Kadangi mano vyras jau kreivai į mane žiūri, kai netikėtai užduodu jam klausimą “O tu žinai iš ko sudarytos tavo sėklidės?” (sulaukiau milijono verto žvilgsnio 😀 ), tai sakau, reik sėsti ir rašyti apžvalgą Bill Bryson knygai “Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą” ir išlieti tą savo evangelišką norą kuo daugiau žmonių “užkrėsti” smalsumu savimi domėtis.
Šią knygą esu paėmusi į rankas jau prieš kelerius metus. Jau tada man ji patiko, bet pusiaukelėje sustojau ir pasilikau kitam kartui. Tada man buvo labai įdomu, bet informacijos buvo tiek daug, skaitymo tempas toks lėtas, ir lyg kažkokią kitą knygą jau nekantravau skaityti, kad taip ir palikau. Bet kai paėmiau ją dabar, po biologijos vadovėlio apie žmogų, aš skaičiau vėrėsi mano akys.
Bill Bryson šmaikštus, bet ne infantiliškas rašymo stilius skatina susirinkti visas kitas jo knygas, nes jį tiesiog faina skaityti. Išbalansavimas tarp lindimo į detales ir pagarbos skaitytojo žinioms – tai, kas šią knygą paverčia išties kokybišku kūriniu. Pagal mano kokybės standartus guldyčiau ją šalia Hans Rosling “Faktų galia”, abi perriščiau bantu ir dovanočiau kam negaila.
Perskaičiusi tik dar kartą įsitikinau, kaip mums svarbu žinoti, bet nepamiršti ir jausti. Dažnai girdima frazė “ar yra moksliniai tyrimai” vienu ar kitu klausimu yra šauni, bet šioje knygoje vos ne kiekviename skyriuje aptinkami žodžiai “mokslininkai to dar negali paaiškinti”. Mūsų kūnas yra stebuklas, kuris sukurtas taip, kad net kiečiausi mokslininkai, tyrimams skirdami visą savo gyvenimą, išsiaiškina tik nedidelį gabaliuką mūsų galimybių. O kartais tai pavyksta padaryti tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Man ypač patiko ta dalis, kurioje autorius, remdamasis mokslininkų ir medikų darbais bei įžvalgomis, pažymi, kiek daug gali mūsų protas. Taip, tas pats mind body požiūris, kuris parodo, kad mūsų kūnas geba dalykus, kurių mokslas taip tiksliai (arba apskritai) dar negali paaiškinti. Tik numanyti.
Po šios knygos Nobelio premija man jau nebebus tokia vienareikšmė, nes neretai ją gaudavo ne pagal nuopelnus. Kad mokslininkai ne visada būna gerais žmonėmis. Kaip lobistai ir pinigų/ pelnų troškimas trukdo mokslui ir žmonių gyvenimo kokybei judėti į priekį. Atradėjai, išradėjai, pasiekimai, įžvalgos. Ir daug daug daug įdomiausių dalykų Bill Bryson jums papasakos šioje knygoje apie kūną. Uch buvo gerai.
Ir įkeliu kelis skyrius iš knygos. Pažiūrėkit, kaip gerai jis rašo:


