Atsiverčiu Rasos Mažionienės knygą “Kūno terapija mano gyvenime” ir matau, kad iš tos daugybės DAUGYBĖS pabrauktų citatų negaliu išsirinkti vienos, nuo kurios norėčiau pradėti šią apžvalgą. Pusė knygos subraukyta – tai mintys, kurios užkabina protą ir sielą, vidinę savastį, motyvuoja atsigręžti į save.
Tad paimsiu vieną paprastą ir trumpą: “Bet kūnas viską pasako”… Apie tai ir yra ši knyga. Apie viską pasakantį kūną. Tik problema ta, kad nebemokame jo klausytis…
Kai susidomėjau kūno terapija, pradėjau ieškoti apie tai prabylančios literatūros. Pirmiausiai – lietuvių kalba. Supratau, kad negaliu domėtis plačiau neperskaičiusi knygos, kuri taip ir vadinasi – kūno terapija. Esu ją mačiusi jau tada, kai buvo išleista. Gundžiausi skaityti, bet pamačiusi prastą atsiliepimą sudvejojau. Knyga, tarsi reklama autorės veiklai, o daugiau nieko – rašė žmogus. Jaučiu, kad bus tas marketinginis variantas, gražios nuotraukos, o turinio jokio – pagalvojau aš.
Ir čia susidūriau su dviem dalykais. Pirmas – gerai, kad visgi surizikavau nusivilti. Nes nieko panašaus į tuščią turinį čia neradau. Svarbu pastebėti, kad knygos pavadinime yra žodžiai “Kūno terapija MANO GYVENIME”. Tad autorė dalinasi tuo, kuo gyvena pati. Šiek tiek užveda ant kelio su kūno terapijos ištakomis (kurios suveikia kaip puikus hyperlink’as į kitus skaitinius ir informacijos šaltinius), papasakoja apie savo naudojamą metodą, įrankius, pasidalina keliomis meditacijomis, kurias gali praktikuoti kiekvienas, namų darbais, su kuriais tikrai reikės nemažai padirbėti. O tos mintys apie asmeninius virsmus, požiūris į gyvenimą, žmogų, jo kūną… Tos mintys paliečia ir įkvepia. Pamilti save iš naujo. Įsiklausyti. Ir gyventi taip, kaip šaukiasi vidus.
“Esu per silpna daryti tai, kas man nepatinka, nes ir tam, kas man patinka, reikia labai daug jėgų.”
O antra – aš dėkoju tam prastai atsiliepusiam žmogui. Nes šią knygą perskaičiau būtent tada, kada ir turėjau perskaityti. Būtent dabar, kai mano mintys nukreiptos į kūno terapijos temas. Tad man pavyko iš šio teksto pasiimti viską, ką jis duoda. Ir panašu, kad dar imsiu ir imsiu, nes ją atsiversiu ne kartą – tiek dėl pabrauktų minčių, tiek dėl namų darbų.
Po šios knygos aš nukeliavau į nerealų emocinius blokus paleidžiantį ritualą – masažą (gerai išsiverkiau mano blokams išjudėjus). Atradau Jungą, kuris vienas pirmųjų prabilo apie kūno ir proto ryšį. Jo knygas dabar skaitau, perku, imu iš bibliotekos kaip “pasinešus” 😀 Tad kiek daug gali duoti laiku į rankas pakliuvęs kabinantis tekstas.
Ir nors šią knygą perskaičiau prieš kurį laiką, būtent tos gausiai pabrauktos mintys man niekaip neleido atsisėsti ir parašyti apžvalgos. Vis kontempliavau, kaip visą tą gėrį, kurį radau šiuose puslapiuose, perteikti kitam žmogui. Kaip noriu DAUG citatų “išcituoti”, kad kiltų noras pačiam skaityti, “prabusti” – įsiklausyti į savo kūną ir užkurti su tuo susijusius pokyčius.
Bet čia, matyt, kaip visada, viskas “laiku ir vietoje”… Tad linkiu, kad tas “laiku” būtų dabar.
“Jeigu norime būti sveiki, realizuokime savo tikruosius norus. Mūsų gyvybinė energija visuomet nukreipta į priekį. Ir jei patys nesužinosime, ko norime, gyvenimas mus privers tai patirti pasiūlydamas situacijų, kurių visai nenorime. Atsiranda jausmas, kad ne mes gyvename, o gyvenimas gyvena mumis.”
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 