“Įsivaizduokite, žmogus pradeda gyventi savo gyvenimą, suprasti ir priimti save. Kokia prasmė jam sirgti? – išskečia rankas psichosomatikos guru.
Pagaunu save, kad kai darau tik tai, ką noriu daryti, retai susiduriu su negalavimais.
– Pasirodo, kad kai tik žmogus atranda save, savo pomėgius, savo pasaulį, pradeda pasitikėti savimi ir žmonėmis, įsimyli kažką iš tikrųjų, prasmė sirgti dingsta, – aiškina Michailas.
“- Nuo šiol aš darysiu tik tai, ką noriu”, – užsirašau į bloknotą drąsią afirmaciją.”
Tokia štai citata galima apibūdinti visą knygą – “gyvenk savo trokštamą gyvenimą ir nereikės sirgti”. Ar lengva tai taip paprastai įgyvendinti? Pagal taip vadinamą psichosomatikos guru (tik cituoju knygą) – net labai. Jis per penkias minutes tau drėbs į akis tiesą (dar ir grupinio seanso metu) ir neliks nieko, kaip tik ją priimti. Taip nesubtiliai, kiek agresyviai, bet dažnu atveju pasakys taip, kaip yra – ypač, kai matyti, kad žmogus pats sau meluoja.
Visgi apie psichosomatiką buvo rašoma dar 3000 metų per. Kr. Štai Kinų imperatorius Huangdi, dar vadinamas Geltonuoju imperatoriumi (tokia pusiau mitinė, pusiau reali persona) paliko mums taip vadinamą “Geltonojo imperatoriaus vidinį kanoną”, kuriame ir rašoma apie žmogaus kūno, sielos, proto ir aplinkos ryšį. Ir kad kūnas serga, nes serga mūsų siela, jau vis dažniau pamatome ir patys.
Tad ši knyga yra viena iš tų, kuri apie vidaus ir išorės dalykų ryšį prabyla šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kontekste. Ir atmetus man tikrai nelabai patrauklų pasakotojos stilių bei paties metodo taikytojo kalbėjimo manierą (o gal tiesiog ėmiau skaityti po subtilesnių kūrinių, tai toks šokas biškį), aš neradau nieko, kuo negalėčiau ar nenorėčiau tikėti.
Užspaustos emocijos (ypač pyktis, neapykanta), neištarti žodžiai, aukos vaidmuo, pasąmonės žaidimai, kai žmogui ligos “naudingos”. Ir net labai jautri tema – kodėl į šį pasaulį vaikai atkeliauja su ligomis. Perkračiau savo bei artimųjų ligų istorija ir dar labiau įsitikinu, kad visos ligos turi tą psichosomatinį kabliuką. Kartais labai priešinamės tam suvokimui, bet panašu, jog paanalizuoti iš kur atėjo liga ar tiesiog negalavimas, labai prasminga. Arba, kaip rašoma C. Jungo prisiminimuose: “…teiginiai bus priimtini tik tiems, kurie turėję panašios patirties…” O jos aš turėjau.
Nubraukus visą tą psichosomatikos guru ekspresyvų pateikimą, jis labai atvirai pasakoja ką ir kaip naudoja – regreso metodas, kai klientas/ pacientas mintimis nuvedamas į praeities įvykį ir ten jam leidžiama tą įvykį išgyventi, “užbaigti”, paleisti, tarsi uždaryti (kaip gerai apibūdinama knygoje) naršyklėje esantį atidarytą, nenaudojamą, bet energiją siurbiantį tab’ą.
Taip pat įvedęs žmogų į lengvą hipnozę (gal tiksliau tai pavadinkime įtaiga), autorius “pasiima” iš kliento visas blogas emocijas ir skausmą (čia jis taip pat paaiškina, kad sakydamas žmogui “paleisk, atiduok viską man”, jis nieko nepasiima, tiesiog žmogus psichologiškai įtiki, kad viską atiduoda).
Visgi čia aprašomi susitikimai su žmonėmis, jų istorijos ir kas su tuo daroma aprašomi žurnalistės, tad tas žurnalistinis stilius ir jaučiasi. Nerasite susistemintos informacijos apie psichosomatiką, didesnių konkretumų. Tai toks labiau metodo mokytoją “apdainuojantis” kūrinys (?).
Jei trumpai – ar verta skaityti? Atsakymas čia sudėtingas. Štai aš pradžioje knygos varčiau akis, džiaugiausi, kad knygą ėmiau iš bibliotekos ir neteko už ją pinigų mokėti. Tačiau skaitant vis labiau “įsiskaičiau”. Man ypač patiko dalys apie tam tikrų ligų psichosomatikos `kilmę, kas leido labiau pasikapstyti savo negalavimuose ir praeities įvykiuose. Galų gale – nubraukus visus “spec.efektus” jis gi nieko naujo nesugalvojo, tik remdamasis informacija apie kūno ir proto ryšį, pasirinko savo “gydymo” scenografiją, sukūrė savo “teatrą” (be ironijos aš čia). Knyga gali būti skirta sudominti žmones ir pritraukti jo lokalius sekėjus/ klientus/ mokinius ir pan. O man knyga suveikė kaip šaltinis – sukėlė norą dar daugiau gilintis ir ieškoti jau profesionaliau pateiktos informacijos. Tad nebuvo labai blogai.
Galų gale knygoje randame prasmingą žinutę – įsiklausyti į save ir savo kūno siunčiamus signalus. Gal atsakymai į mūsų klausimus visai čia pat.
Linkėjimai
BOOK I TOOK 