Terapinės pasakos – pasak terapinių knygelių autorės Ingos Narijauskienės, tai “linksmos ir žaismingos istorijos, kuriose tarp eilučių pasislėpusios gyvena svarbios žinutės. Jas mažieji skaitytojai atranda patys, po truputį. Be jokios skubos ar spaudimo, be pamokymų ar gąsdinimų – nes jų terapinėse pasakose nebūna! Mokymasis bei savęs pažinimas čia vyksta švelniai ir jautriai, bet kartu ir efektyviai. Todėl terapinės pasakos tokios patrauklios ir mylimos – ir mažų, ir didelių 🙂 <…> Terapinės pasakos man – ypatingas, stebuklingas bendravimo su vaikais būdas. Juk taip mes galim perduoti jiems svarbias žinias kartu su meile, švelnumu, džiaugsmu ir smagiais nuotykiais.”
Inga Narijauskienė – ankstyvojo vaikų ugdymo studijos “Mamų Dainos” įkūrėja ir vadovė. Knygų lentynas pasiekė jau trečioji autorės terapinių pasakų knyga apie nuostabią pelėdą Drūliją. “Diena, kai pelėdai Drūlijai buvo nuobodu”. Tikiu, kad nemaža dalis iš jūsų jau yra susipažinę su kiek anksčiau išleistomis pasakomis – “Kaip pelėda Drūlija kantrybės ieškojo” ir “Pelėda Drūlija ir diena NE”. Šias knygas autorė leidžia pati.
Jau iš pavadinimų galima matyti, kad pasakos paliečia labai aktualias temas. Bent jau man tai tikrai terapijos norisi su visom “kantrybėm”, žodžiu “ne” ir nuolatiniu noru, kad mama žaistų kartu. Nuolat.
Todėl kai į mūsų namus atkeliavo Drūlija, aš iškart atsiverčiau vieną iš knygelių ir pradėjau skaityti. Susilydžiau pamačius, kad mano vaikas sukluso, paliko žaislus ir prisėdęs šalia manęs paprašė tęsti. Vadinasi, kad knygelė kažką turi. To KAŽKO nesuvaidinsi.
Jos rimtos savo puslapių skaičiumi – 60 – 80 puslapių. Tačiau tai negąsdina. Kiekvienoje knygelėje rasite po tris žaismingas istorijas. Jas galima skaityti po vieną. Tam tikras dalis autorė atskyrė simboliais, tad pasakojimus galima koreguoti praleidžiant vieną ar kitą pasakos įvykį ar veikėją. Viskas puikiai apgalvota.
Man labai patiko, kad pirmuose knygos puslapiuose randame autorės patarimus tėvams ar seneliams:
- “Kiekvieną Drūlijos pasaką pradėti nuo 5 puslapyje esančios įžangos – ji padės atsitraukti nuo kitų minčių ir leis giliau panirti į nuotykį.” Kaip ir minėjau, mano vaikas iškart sukluso ir prisijungė prie manęs skaityti toliau. Tad patvirtinu – veikia.
- “Skaityti šias pasakas daug kartų – tiek, kiek vaikui norisi.”
- “Susilaikyti nuo pasakų aiškinimo – “magiškas” terapinių istorijų poveikis vaikams pasireiškia tada, kai jie naujus dalykus atranda patys ir savaip.”
Na, o pabaigoje jau psichologai dalinasi savo įžvalgomis ir rekomendacijomis, kurias visas norėčiau čia perrašyti ir pasidalinti su jumis. Bet tikiu, kad su malonumu pasiskaitysite patys versdami knygelių puslapius.
Kai į mūsų namus atkeliavo Drūlijos terapinės pasakos, aš supratau, kad metas pravalyti sūnaus knygų lentynas ir užleisti vietą sąmoningiau atrinktai vaikų literatūrai. Taip, ši knyga tikrai užkėlė kartelę visoms būsimoms mano vaikų knygoms.
Nes “Pelėda Drūlija – tokia maža ir plunksnuota, bet talpina savyje DIDŽIĄSIAS žmogaus gyvenimo vertybes: atviro ir nuoširdaus santykio su pačiu savimi bei kitais kūrimą, mėgavimąsi dabarties akimirka, gebėjimą išlikti savimi įvairiose situacijose, leidimą sau patirti visą “jausmų vaivorykštę”, mokėjimą džiaugtis rezultatais sprendžiant gyvenimo iššūkius, talentą vertinti ir branginti sociumą ir jam svarbius bendrumą, palaikymą ir pagalbą.”
Nuoširdžiai džiaugiasi mano motiniška širdis, kad mano vaikai turės galimybę augti su šiomis knygelėmis. Kokybiška, prasminga ir kupina vis labiau pasiilgto nuoširdaus paprastumo.
Gero skaitymo su savo mažaisiais. Garantuotai pasimėgausite ir jūs 😉
BOOK I TOOK 