“Žmonės dažnai man sako, kad jiems nėra laiko miegoti, nes turi tiek daug darbo. Jokiu būdu nenorėdamas veltis į ginčus, atkreipiu jų dėmesį, jog galbūt dienai baigiantis jie dar turi tiek daug darbo kaip tik todėl, kad naktį pakankamai neišsimiega?”
Kai 2018 metais gimė mano Jokūbas, pamenu, kaip mus išleido iš Gimdymo namų. Tvarkingai dėliojau daiktus ant lovos, kad gražiai sudėčiau į lagaminą. Tuo metu į palatą įėjo mano gydytoja. Nužiūrėjo mano tvarką ant lovos ir pasakė: “Aš jau matau, kad į perfekcionizmą esate linkusi. Visai kaip aš. Tad paprašysiu, grįžus namo ne tvarkytis, o miegoti. Miegoti kaskart, kai miegos jūsų vaikas. Tai kur kas svarbiau jūsų bei mažylio savijautai ir sveikatai.”
Tai spėkit, ar klausiau aš jos patarimo? Žinoma, kad ne! Pirmiausia todėl, kad buvau kaip ant sparnų. Atrodė, kad viskam turiu energijos. Net didžiavausi, kad miego trūkumas man nedaro didelės įtakos. O kaip aš klydau…
O antra – tai kada man užsiimti sau mielais dalykais, jei ne vaikui miegant? O kada tvarkytis, valgyt padaryt?
Todėl kai šiemet gimė mano antras sūnus, šios klaidos nebekartojau. Gal patirtis man akis atvėrė. O gal tai, kad labai laukėm savo vaiko ir vos nepraradom. Aš tik norėjau jį glausti šalia. Miegoti kartu. Daug miegoti. Buvo tokia palaiminga ramybė manyje.
Ir aš pastebėjau lygiai tą patį apie ką rašo knygos “Kodėl mes miegame” autorius. Klaidinga (gal net žalinga) galvoti, kad štai, aš geriau nemiegosiu, nes man reikia pasidaryti daug darbų. Kaip tik, miegas turi būti prioritetas, o tada jau visa kita. Nes išsimiegojęs žmogus visada darbus pasidarys greičiau. Ir pasidarys jų daugiau. Todėl užmigus vaikams aš nepuolu prie darbo, knygų ar buities. Jeigu noriu, einu drauge numigti. Dažniausiai pabundu bent 20 minučių anksčiau už vaikus ir dar paskaitau. Aiškiai pastebėjau, kad tada informacijos įsisavinimo lygis šoka į aukštumas. O vietoj 5 apsnūdusių puslapių perskaitau 15 (beje, buities darbus galima sėkmingai darytis ir vaikams pabudus).
Tad po šios knygos tikrai norėsis mažiau kovoti su snauduliu. Pats autorius pajuokavo: “Jei skaitydami knygą imsite snūduriuoti arba užmigsite, kitaip nei dauguma knygų autorių, aš nesijausiu nusivylęs. Turint omenyje knygos temą ir turinį, nuoširdžiai jus skatinu kaip tik taip ir elgtis”. Juokas juokais, bet skaitydama šią knygą tikrai dažniau numigdavau.
Pasibraukiau labai daug minčių. Pasižymėjau nuostabiausių knygos vietų. Galvojau, kaip čia viską papasakoti, nupasakoti, perteikti. Bet dabar rašau ir galvoju, kad gi nereikia. Aš tik drąsiai pasakysiu, kad įsimylėjau šią knygą. Po didžiosios mano meilės knygai “Factfulness”, tai pirmoji negrožinė knyga, kuri sukėlė tokius pačius jausmus.
Autorius absoliučiai įsimylėjęs miego temą. Ilgus metus dirbdamas su žmonėmis, tirdamas jų miegą, miego naudą ir nemiego žalą, jis atskleidžia labai daug naudingos informacijos, tyrimų, eksperimentų ir kolegų darbų išvadų. Labai daug tos informacijos pritaikysite kasdienybėje, miego įpročių keitime. Nerasite jokio pseudomokslo.
Gal tik juokingiausia skaityti apie miegą, kai 3 mėnesių kūdikis ant rankų. Nes miegas tampa priklausomas nuo mano vaiko poreikių. Skaičiau ir supratau, kad motinystė ganėtinai “žudantis” dalykas. Pasak autoriaus ir jo tyrimų, po vaikų auginimo ir nemiego (arba tiksliau, nuolat pertraukiamo miego) mamoms lieka ne kaži kiek gyventi. Juodas humoras, aišku 😀 Bet būtų buvę nerealu, jeigu autorius motinystei ir miegui būtų paskyręs bent vieną savo knygos skyrių. Būtinai reikės pagooglinti ta tema.
Tad knygoje rasite labai daug informacijos apie miego tyrimus, REM ir NREM miegą, mūsų cirkadinį ritmą. Kodėl pelėdos neturi būti kankinamos ankstyvu darbu, o vaikai apskritai ankstyvu žadinimu į mokyklą. Apie miego ritmo pokyčius senstant, nemigą, košmarus ir ligas. Taip pat sapnai ir kūrybiškumas. Išmanieji, apšvietimas ir taurelė prieš miegą. Visuomenės abejingumas, klaidingas požiūris į miegą ir pan.
Išvardinau kiek pamenu ir kiek man sufleruoja turinys (supraskite, mano atmintis dabar šlubuoja dėl miego trūkumo 😀 ), bet knygoje visko kur kas tirščiau.
O pabaigai – jeigu jau labai reikia prisikabinti prie šios knygos, tai įvardinsiu du jos trūkumus. Pirma, ją skaitant žiauriai norisi miegoti 😀 Čia rimtai 😀 O antra – pradedi pastebėti savo antrosios pusės blogus miego įpročius ir labai nori jam pravesti paskaitėlę. Trupučiuką bandžiau, bet supratau, kad bergždžias reikalas 😀
Taip pat maksimaliam malonumui ir naudai gauti patarsiu knygą skaityti nuo a iki z. Autorius mini, kad tai nebūtina ir galite šokinėti per skyrius, praleisti tai, kas neįdomu. Bet aš pastebėjau, kad praleidus tam tikrą informaciją pritrūks konteksto kitoms temoms pilnai suprasti. Na, kad ir praleidus apie REM ir NREM miegus, kurie figūruoja visos knygos metu.
Ok, reik jau ramintis su šita apžvalga 😀 Šiaip galėčiau dar rašyti ir rašyti. Vis prisėdus prisimenu kokią fainą mintį iš knygos ir norisi ją pagvildenti. Bet ir taip suprantu, kad iki šio sakinio apžvalgą perskaitė tik mano geriausios draugės 😀
Tad geriausioms draugėms galiu ir paatvirauti – gyvenime nuo skubotų sprendimų (kartais net nuo skyrybų 😀 ) mane išgelbėjo namų šveitimas, dušas arba ėjimas miegoti. Todėl jeigu kada susidursite su sudėtinga situacija, kurią reikia išspręsti, tiesiog eikite miegoti. O po miego žinosite, ką ir kaip daryti 😉
Gero skaitymo ir… labanakt 😉
BOOK I TOOK 