Elizabeth Gilbert “Valgyk, melskis, mylėk” – neblėstančio aktualumo egzistenciniai klausimai naujame leidime

“…manęs neišgelbėjo joks princas, aš pati išsigelbėjau.”

Pamenu, kai perdegusi, išvargusi ir apverkusi savo gyvenimą mečiau darbą ir išėjau “į niekur” savęs ieškoti, sulaukiau tokios aplinkinių reakcijos: “Kaip norėčiau ir aš taip padaryti… viską mesti”. Gal todėl ne veltui pasaulyje parduota daugiau nei 10 milijonų knygos “Valgyk, melskis, mylėk” knygos kopijų (neskaičiavau, taip ant viršelio rašo). Tikriausiai visiems kažkuriame gyvenimo etape užeina noras viską mesti.

Tau kyla klausimai – ar esi laimingas? Ar santykiai, kuriuose esi, yra TIE? Ar tikrai verta TIEK “dirbti” būnant kartu? Ar darbas, kurį dirbi, pripildo tavo kerteles prasmės jausmo? O gal užtenka, kad gerai uždirbi ir savęs ieškoti gali laisvu nuo darbo laiku? O kas, jei tuo laisvu laiku nebeturi nei noro, nei energijos gyventi? Kas, jei gyvenimas tiesiog prarado skonį?

Apie tai ir yra ši knyga. Apie moterį, niujorkietę, kuri turėdama viską – puikų darbą, gerą vyrą, madingą butą Manhetene – nebejaučia gyvenimo skonio. Sprendimas skirtis, to sprendimo šokiruotas įskaudintas vyras, nauji, bet niekur nevedantys santykiai ir galiausiai suvokimas, kad reikia išvažiuoti.

Trys “I”, štai kaip vadinasi pagrindinės veikėjos Liz būsimi metai. Italija, Indija ir Indonezija. Roma, dvasinės mokytojos ašramas ir Balio sala. Svarbu paminėti, kad ši kelionė nėra tik autorės vaizduotės vaisius. Tai jos pačios patirtys. Jos pačios kelionė. Nes pati Liz ir yra Elizabeth Gilbert.

Anksčiau nežinojau, kad tai realios autorės patirtys. Pirmiausiai pamačiau pagal šią knygą pastatytą filmą. Viena mylimiausių mano aktorių Julia Robers ir žavusis ispanų aktorius Javier Bardem. Tada, kai pamačiau šį filmą, dar nejaučiau 30 – mečio krizės. Tiesiog žavėjausi mintimi apie savęs paieškas keliaujant. Po to perskaičiau ir knygą. Tai buvo seniai, bet po knygos buvo likęs jausmas, kad ji kur kas silpnesnė nei filmas. Kažkokia naivoka, saldoka ji man tada pasirodė.

Bet praėjo nemažai laiko. Gyvenime patyriau kur kas daugiau, Todėl, kai leidykla pasiūlė perskaityti naują knygos leidimą, pagalvojau, o kodėl ne. Bus tobulas, galvos neapkraunantis skaitinys vasaros pabaigai. Ir bus labai įdomu įvertinti skirtumą to, ką jaučiau tada, ir ką jaučiu dabar perskaičiusi šią istoriją.

“Mūsų planetos beprotybės priežastis – žmogaus nesugebėjimas atgauti pusiausvyros.”

Ir kaip laiku “lipo” man ši knyga. Kaip aš pailsėjau ją skaitydama. Nereikėjo per daug varginti savo vaizduotės, nes akyse bėgo filmo aktoriai ir vaizdai. Nereikėjo ir jaudintis dėl to, kas įvyks paskui, nes visą istoriją jau moku atmintinai. Bet kaip keista bebūtų, tai dar labiau sustiprino malonumą skaityti. Plaukiau tekstu ir tiesiog kabinausi už tų vietų, kuriose giliau pagvildenami gyvenimo klausimai, autorės mintys, maldos ir dialogai. Braukiausi citatas, kurių kiekviena vis labiau žadino meilę sau.

Štai skaitydama apie Italiją aš prisiminiau savo kelionę į Romą. Prabudo mano noras keliauti. Įkvėpė taupytis kelionei ir lėkti, kai tik vaikai paaugs. Ir kalbų vėl mokytis panorau. Italų, ispanų, portugalų… o gal patobulinti anglų.

Skaitydama apie Indiją ir patirtis ašrame, susimąsčiau, kad per daug kalbu (žodžių limitus viršiju vyrui grįžus namo 😀 ). Tikrai 😀 Ir taip išeikvoju labai daug savo vidinės energijos, kurią galiu nukreipti prasmingesniems dalykams. Tai galėtų būti meditacija, joga, skaitymas, rašymas.

“Keliaudama” į Balį pradėjau vėl medituoti. Grįžau prie jogos, smilkalų, žvakių ir savistabos. Noro kurti daugiau ramybės aplink save.

Tad šį kartą knyga manyje sujudino daugiau nei skaitant tada, labai seniai. Panašu, kad esmė gal ne visai tekste. Gal tos tarp eilučių juntamos patirtys daro savo. Knygoje atrandi daugiau savęs – to, ką patyrei, ir to, ką laikai savyje ir dar norėtum patirti. Dažniausiai tai ir leidžia labiau pamilti knygą.

Kažkaip jaučiu, kad yra dvi stovyklos žmonių – vieni įsimyli šią knygą ir filmą (vien socialiniuose tinkluose nemažai merginų pripažino, kad gal 1000 kartų žiūrėjo filmą. Ir dar žiūrės 😀 ) Ir tie, kurie šią knygą/ filmą deda į stalčiuką su Paulo Coelho “Alchemiku”. Bet bent aš drąsiai keliu ranką prie tų, kurie šią istoriją myli ir bent filmą žiūrės dar daug kartų.

Tad linkiu atsiversti ir pailsėti. Gal ir jums gims noras kažką keisti. Nes kaip kartą girdėjau sakant: “You already know exactly how to be. Trust.”…

“Pagalvojau apie moterį, kuria tapau, apie gyvenimą, kurį gyvenau – visada norėjau tokia būti ir taip gyventi, būtent nesidėdama tuo, kuo nesu.”

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s