“…ko gero, visi pažįstame žmonių, kurie nuolat kalba – jie taip bijo tylos, kad visada nori ją užpildyti garsais.”
Vakar LRT laida “Stilius” ir reportažas apie miško maudynes man priminė knygą, kuri realiai padėjo pergyventi karantiną. Aha, kaip ir daugelis iš mūsų, mes su šeima bėgom į mišką. Tik bėgom ne į pažintinius takus, o ten, kur nebuvo galimybės net gyvos dvasios sutikti. Tik medžiai ir mes. Tyla ir ramybė.
Aišku, nusižengėm miško maudynių taisyklei – neimti telefono ir nefotkinti. Bet privalėjau nutraukti bent kelis kadrus šios knygos aprašymui.
Labai daug apie šią knygą ir neparašysiu. Joje nėra daug faktais ar istorijomis apkrautos informacijos. Tad jei tikėsitės tiršto, akis atveriančio turinio, tai ši gali ir neatitikti jūsų lūkesčių. Tai labiau knyga – idėja, įkvėpimas, paskatinimas pajausti lėto gyvenimo malonumą, jo kokybę. Jei jaučiatės pervargę, perdegę, ieškote būdų nurimti, tai nebūtina laukti pandemijos pabaigos ir taupyti kelionei į Balį. Galite tiesiog eiti į mišką ir mokytis sąmoningai jame būti pasitelkus visus penkis savo pojūčius – klausykitės garsų, stebėkite aplinką, gerkite į save miško aromatus, nors kartą kokybiškai įkvėpkite deguonies, lieskite ir nebijokite namo grįžti juodomis ar samanų pilnomis panagėmis, ar purvinomis pėdomis. Ir svarbiausia – paleiskite protą, mintis, jausmus, emocijas.
Miške galite medituoti, gerti arbatą, praktikuoti mindfulness praktikas, medį apsikabinti arba pabūti ramybėje. Tiesiog porą valandų nieko nedaryti.
Miško maudynių idėja kilo iš Japonijos. Šios knygos sudarytojas daugiausia ir orientuojasi į Japonijos gamtą, miško bazes ir jų klimate augančius medžius. Mes Lietuvoje to nerasime, bet pasinaudoti pačiomis mintimis ir prisitaikyti kad ir šalia namų esančiame miškelyje tikrai galime.
Tik aš taip užsimaniau to knygoje minimo HINOKI (puskiparisių) aromaterapinio aliejaus, kurio gauti ne taip ir lengva (arba ne taip ir pigu…). Bet gerai gerai, gal ir lietuviška pušis sueis 😀
Įkeliu kelias nuotraukas iš knygos puslapių. Jos tiesiog fantastiškai gražiai papildo šios knygos idėją. Vien savo vaizdais knyga pretenduoja į dovanotinų knygų TOPų viršūnę. Tik gal pirmiausiai pasigalvokite apie dovaną sau. Ir aš turiu omenyje nebūtinai šią knygą. Pasidovanokite laiką sau, meilę sau ir savo emocinei sveikatai.
Ir nors esu už technologinę pažangą, bet taip liūdna pasidarė, kad štai, turime mokytis tokių natūralių dalykų kaip kvėpavimas ar buvimas gamtoje…
“Jei jums būtų leista amžiams išsaugoti tik vieną gamtos garsą, kokį išsirinktumėte?”
P. S. prie šios knygos į komplektą pridedu dar kelias knygas:
“Meditacija kasdieniame gyvenime” – puikiai, tiesiog tobulai susišaukia šios knygos. Nes miško maudynės ir yra tas pats Mindfulness. Apžvalgą rasite mano bookitook.com
Japonizmas – tokia nedicka knygelė, kuri pas mane visuomet guli ant palangės – pasisemti minčių slow living’ui, kol geri kavą. Arba svečiams pavartyti, kol jie geria kavą.
Ir grožinė knyga “Medžių istorija” – nėra lengvai persiskaitanti knyga, bet joje rasite labai daug istorijų apie žmogaus ir medžių ryšį. Apžvalgą rasite mano bookitook.com
Ir dar, pabaigai, ant viršaus galite maktelti Mindaugo Survilos filmą “Sengirės”. Tai tada jau tikrai tikiu, kad į tą vienintelį medį savo kieme jau kitaip žvelgsite.
Gero skaitymo ir kokybiškų maudynių miške
Miško sąmonės puoselėtojų bendruomenę rasite shinrinyoku.lt bei socialiniuose tinkluose.
BOOK I TOOK 