“Man ir pačiam atrodo, kad vis sunkiau išlaikau dėmesį skaitydamas knygą. Man nebeužtenka išjungti telefono garso, kad galėčiau susikaupti, – turiu jį nunešti į kitą kambarį. Nepaisant to, vis tiek dažnai būna sunku pasinerti į knygą taip, kaip prieš dešimt metų. Susidūręs su pora didesnio susikaupimo reikalaujančių puslapių pajuntu stiprų norą paimti mobilųjį, tarsi daugiau nebegalėčiau sutelkti dėmesio taip, kaip anksčiau.”
Jau taip buvau pasiilgusi neigiamos apžvalgos. Pastaruoju metu itin geros knygos mano kelyje, tad tuoj atrofuosis gebėjimas pasitaškyti kritika.
Po knygos “Factfulness” (rekomenduoju visiems perskaityti), labai pasikeitė mano požiūris į duomenų pateikimą, statistiką, jos interpretavimą, skambias antraštes ir žodžius “mokslininkai ištyrė”, “specialistai teigia” ir pan. Kokie mokslininkai, kokie specialistai, ką ištyrė, kur, kada ir kokia tyrimo imtis – tai čia viena. Bet kaip svarbu duomenis lyginti tarpusavyje, tinkamai interpretuoti ir pateikti tinkamas išvadas. Negali tik pasiimti skaičiaus, procentų ir varyt su jais kaip arklys per vagą. O kur platesnis požiūris?
Tai štai platesnio požiūrio aš čia neradau. Pabrėžiu, nekvestionuoju autoriaus, kaip psichiatro, kompetencijų. Nesakau, kad tyrimai apgaulingi ar nieko verti. Viskas su tuo yra gerai. Bet bandau įvertinti jo knygą – tai, kaip jis viską pateikė joje, man nesukėlė visiškai jokio noro žvelgti į jį kaip autoritetą.
Štai, kad ir ši vieta – my favourite: “Feisbuku naudojasi beveik kas trečias planetos žmogus visuose žemynuose, beveik visose šalyse ir paties įvairiausio amžiaus. Feisbuku naudojasi VISI. Ir daug.” Mane pakerėjo šie sakiniai… Kas trečias yra kas trečias. Vadinasi, kad tai nėra VISI. O kur dar žodis BEVEIK kas trečias… Va tokiu principu parašyta VISA knyga. Manipuliuojama duomenimis, nukreipiamas dėmesys, hiperbolizuojama apvalinant duomenis ir tiesiog renkantis šauksmingą toną, viskas interpretuojama labiau norint patvirtinti savo įsisenėjusias nuostatas nei objektyviai nušviesti žmogų. Pasižymėjau labai daug citatų, kurias norėjau panagrinėti, parodyti jo blaškymąsi, prieštaravimus ir daug žodžių “gali būti”, “panašu”, “regis”, “tikėtina”… Bet gal geriau tą laiką skirti kitai knygai.
autorius/ nuotr. https://www.athenas.se/
Sutinku su pačia knygos problematika, kad mes užsizombinam su tais telefonais, scroll’inam jau nevalingai. Telefonas, socialiniai tinklai priverčia nuolat reaguoti, todėl jaučiam nerimą, linkstam į depresiją. Vietoj telefono būtų geriau, kad daugiau laiko skirtume tiesiog pamąstyti, pabendrauti, išmokti kažko naujo, patirti ar nuveikti kažką naudingo sau bei kitiems. Aspektai apie social media, multitask’inimą man labai patiko, tik jie prabėgti, gaila, labai paviršiumi ir labai nekokybiškai. Ir mane žiauriai nustebino, kad visoje knygoje nepaminėtas toks basic šios temos dalykais kaip FOMO (angl. fear of missing out).
Galiausiai kažkoks minčių chaosas pabaigoje, kad ir apie apie genų žirkles ir žmogų po tūkstančio metų. Labai jaučiasi autoriaus nemeilė technologijų raidai. That’s fine, kiekvienas turim nuomonę, bet gal tada šią knygą ir reikia įvardinti kaip esė, minčių, savo nuomonės pakontempliavimą, bet jau tikrai ne kaip mokslo populiarinimo knygą.
“Net keli tyrimai parodė, kad socialiniuose tinkluose galime dalytis detalėmis, kurios bendraujant akis į akį atrodo pernelyg asmeniškos. Galbūt taip yra todėl, kad bendraudami gyvai ir matydami pašnekovo veido išraišką ir kūno kalbą imame save riboti. “Oi, jis atrodo skeptiškas, geriau daugiau nieko nesakysiu.” Nesant atgalinio ryšio nelieka ir vidinės cenzūros, todėl feisbuke ramiausiai išsipasakojame trims šimtams žmonių tai, ko tikrame gyvenime nenorime pasakyti trims.”
Ir kai tu perskaitai visą šį paviršiumi plaukiantį chaosą, žmogus parašo, kad duomenys seni, nes tyrimai nespėja su gyvenimu. Išvados – reik daugiau sportuoti, miegoti ir sveikai valgyti. Such wow… Ši knyga tikrai paaugliams pagąsdinti, kad mažiau telefone sėdėtų 😀
Skaičiausi atsiliepimus Goodreads’uose ir nustebau, kad dauguma lietuviškų knygos vertinimų yra gan geri. Ir visai nesvarbu, kad vienas žavisi knygos išsamumu, o štai kitas jau jos konkretumu. Svarbiausia, kad laimingi žmonės 😀 O va švediškų ar angliškų nuomonių jau įdomesnių radau. Nes ne viskas, kas tampa knyga, yra gerai. Panašu, kad autorius norėjo išsisakyti, išleisti dar vieną knygą. OK, jis tai padarė. Bet ar tikrai reikėjo kirst medžius dėl šios knygos? Užtenka ir straipsnių serijos šia tema.
Nesakysiu, kad neradau gerų vietų – lai jos nugula kaip citatos šioje apžvalgoje. Bet radau ir vietų, kurios labai prajuokino. Tikriausiai visiems yra žinomas ir matytas tyrimas, kai vaikai turi kantriai laukti ir nevalgyti zefyro. Tie kas išlauks, gaus dar vieną. Tie kas suvalgys, nieko negaus. Autorius interpretuoja taip – kantrieji daugiau pasieks gyvenime. Na, pagal mano irgi labai subjektyvią nuomonę – kantrieji taip ir lieka prie zefyrų. O tas, kuris nori, zefyrą pasiima ir varo toliau. Bet aišku, čia tik mano pašmaikštavimai 😀
Na ok, ir pabaigai paliksiu ir dar vieną pliusą – knygą skaičiau kartu su 4 dienų Social Media Detox’u. Išsitryniau net apps’us, kad jokių, jokių žinučių netikrinčiau. Tad bendram fonui palaikyti buvo pats tas.
“Iki šių laikų vienu žmogumi paprastai domėdavosi vienas ar keli asmenys, o socialiniai tinklai atvėrė net nesapnuotas galimybes papasakoti apie save šimtams arba net tūkstančiams. Daugelis labai mėgsta kalbėti apie save, tik šis mūsų pomėgis, žinoma, yra nevienodo stiprumo. <…> Kuo stipriau nuo kalbų apie save ir gaunamų pagyrų aktyvuojamas pasitenkinimo centras, tuo aktyvesni esame socialinėje žiniasklaidoje.”
P. S. gaila, kad teko taip iškritikuoti knygą, nes kai pažiūriu, ech, simpatiški tie skandinavai…
Linkėjimai
BOOK I TOOK 