“Išskyrus keistą kačių ponią už sienos, visi šio namo gyventojai augina arba hipsterišką barzdą, arba startuolį…”
Nedažnos tokio pobūdžio knygos mano repertuare, bet prisipažinsiu, šią buvo labai malonu skaityti.
Prieš tai išleisto autorės romano “Atskirai kartu” neskaičiau. Teko sulaukti keleto klausimų, ar jos panašios, nes ta lyg ir nelabai įspūdinga. Tai lyginti jų negaliu, bet nežinau ar čia galima kažką tokio įspūdingo ir rasti. Lengvas poilsio (nebūtinai atostogų) romanas. Arba troleibuso knyga, kaip aš tokias vadinu. Bet aš skaičiau, man patiko. Balsu nežvengiau, bet šypsena tikrai nesitraukė nuo mano veido.
Londone gyvenanti anūkė susikeičia su mažesniame miestelyje gyvenančia močiute. Dėl anksčiau žiūrėtų amerikietiškų filmų buvau pagalvojus, kad čia tas iš tų mistinių apsikeitimų – močiutės kūne anūkės siela. Tai uf, ačiū dievams, čia tas žemiškesnis variantas.
autorė/ nuotr. https://joanieclothing.com/
Londone gyvenanti ir verslo konsultante dirbanti anūkė patiria perdegimą ir besikartojančius panikos priepuolius (kažkur girdėta… Kadangi pati tai patyriau, tai istorija dar labiau užkabino). Vadovė ją išvaro dviem mėnesiams atostogų, tad puiki proga pagaliau aplankyti savo fainą ir širdimi dar jauną močiutę. Močiutė “putiova”, džiaugiasi ką tik su meiluže pabėgusiu savo vyru 😀 Ir štai kažkada, dar prieš santuoką ir vaikus, ji svajojo pagyventi Londone. O dar ir naują vyrą senatvės saulėlydžiams būtų faina susirasti. Ir štai jos nusprendžia, kad dabar puiki proga – anūkė lieka pailsėti močiutės namuose, bet pažada ją pavaduoti su visuomeninėmis veiklomis, o močiutė išvyksta pagyventi su anūkės draugais, pavaikščioti į pasimatymus ir šiaip gerai pasitūsinti.
“Prisiminusi sąrašėlį ant savo valgomojo stalo, tingiai pamėginu įsivaizduoti, kaip myliuosi su daktaru Piotru, – nuo šitokių minčių imbierinio sausainio gabaliukas patenka ne į tą gerklę ir Kaimynų sargybos susirinkimas trumpam pakrinka, nes kiekvienas veržiasi sudrožti man per nugarą. Betsė jau ruošiasi atlikti Heimlicho manevrą, kai atgavusi žadą pranešu, kad viskas susitvarkė. Ir kad kitą kartą, jei pasitaikytų vėl užspringti, norėčiau, jog manevrus atliktų daktaras Piotras.”
Tokių knygų negalima guldyti šalia kokios Olgos Tokarczuk ir lyginti tarpusavyje. Tad pasakysiu taip – šiai duodu 4 iš 5 lengvų knygų klasėje. Ko trūksta iki 5? Tai va to mano minėto žvengimo balsu 😀
Lengvas, bet nebanalus, nekvailas skaitinys. Pradžioje skaičiau ir bijojau, kad knyga kažkuriuo momentu suerzins. Man taip būna, kai veikėjų dialogai ar sprendimai kvaili ir nelogiški. Kai siužetas vyniojasi į kažkokią dirbtinai ištęstą istoriją. Bet ne ne, viskas man pasirodė logiška. “Geras geras, maladec!” – pagalvodavau veikėjoms kažką padarius. Paliečiamos net itin jautrios ir gyvenimiškos temos. O kur dar meilė. Bet ta meilė čia tokia nepersaldinta ir reali.
Man patiko vertimas. Tikrai nežinau ar visos British English frazės išverstos taip, kaip turi būti. Bet aš trinties su tekstu nejaučiau. Kaip tik, man patiko, kad toks labai šviežiai parašytas romanas skaitosi natūraliai, kasdieniškai, taip, kaip mes kalbam.
Žodžiu, užskaitau. Du, trys vakarai ir jaučiuosi realiai pailsėjusi ir prasiblaškiusi, tad galiu toliau varyti su sunkesnėmis knygomis 😉 Dažnai mėgstu knygai rasti filmo atitikmenį, palyginti. Tai čia būtų toks fainas romantinis TV8 kanalo filmas. Arba koks “Notting Hill’as”. Net užsimaniau darkart pasižiūrėti 😀 Ir šiaip, negali gi būti bloga knyga, kurioje vienas iš veikėjų skaito Daniel Kahneman “Mąstymas, greitas ir lėtas”. Tiesa?
“- Paaiškėjo, kad senutės pačios geriausios butiokės, – aiškina Ficas. – Jos puikiai gamina, nes šeštajame dešimtmetyje moterys vis dar buvo priverstos tomis nesąmonėmis užsiimti ir išsaugojo įgūdžius. Jos visada tiesiai šviesiai pasakys, jei netikusiai apsirengiau, – bent jau tos, kurias pažįstu. Ir jos ištįsą dieną namuose – labai pasitarnauja, jei kurjeris tau pristato siuntą!”
Gero skaitymo ir poilsio su šia
BOOK I TOOK 