„Jei tu esi problema, tai tu esi ir sprendimas.“
Kaip ir kasmet, kunigas Algirdas Toliatas išleidžia savo knygą prieš pat šventes. Sakyčiau, kad puikus metas tokiai literatūrai. Kažkas skaito kalėdines istorijas, kažkas pasakas, o man tokiu metu labai norisi meistriško Algirdo žodžio. Meistriško, nes jis sugeba užkabinti kažką daugiau, nei protas. Įlenda ta jo gera mintis kažkur giliau į širdį ir, nors tu ką, norisi tas Kalėdas pasitikti geresniam, švelnesniam ir žmogiškesniam.
Kaskart kalbėdama apie kunigą, aš paminiu, kad nesu religinga. Mano santykis su religija toks – iš jos pasiimu tiek, kiek tai gali man padėti psichologiškai. Kaip kokia gera psichoterapija. Todėl Algirdo knygas taip mėgstu ir taip drąsiai rekomenduoju ir bažnyčios nelankantiems. Jis remiasi religija – be abejonės, juk jis kunigas. Bet be to gąsdinančio ar grasinančio bausmėmis patoso. Pirmiausiai, viskas kas pas jį rašoma, rašoma tiesiog žmogui. Žmogui, kuris kasdien patiria sunkumų, liūdi, įsiskaudina, nusivilia.
kartu su kunigu Algirdu Toliatu
Gal juokingai palyginsiu, bet turiu puikią Oprah Winfrey motyvacinę knygą. Kasdien gali atsiversti ir perskaityti kelis puslapius. Įkvepia, skatina, motyvuoja. Tai ši Algirdo knyga toks lietuviškas atitikmuo (galima ir su Ajahn Brahm palyginti;) ). Gali kaip Advento kalendorių kasdien atsiversti. O gali ir visus metus tuo Adventu gyventi.
Įdomu tai, kad ši knyga pirmiausiai gimė ispanų kalbą. Šių metų Knygų mugėję susitikę kunigas Algirdas, rašytoja Lina Ever ir rašytojas Francesc Miralles sugalvojo, kad tokia knyga galėtų būti puiki dovana pasaulinei auditorijai. Tad galutinį produktą mes gauname jau išverstą. Bet neverta nusigąsti – jis dėl to tikrai nėra prastesnis.
„Vieni žmonės tave supras ir mylės, o kitiems lemta būti tik laikinais tavo gyvenimo pakeleiviais. Jei būsi sąžiningas sau ir kitiems, savo vidine ramybe patrauksi tuos, kuriais verta pasitikėti.“
Planavau ją skaityti šventiniu periodu. Tokiais skaitiniais jis tampa dar šventiškesnis, kažkoks dvasingesnis. Tačiau lapkričio pabaiga man buvo niūri. Netikėtai pajaučiau berasmybės jausmą, kurį sukėlė kažkokie kvaili ir nereikšmingi lūkesčiai sau pačiai. Būtent tada į mano rankas atkeliavo Algirdo knyga. Ir man užteko perskaityti tik pusę jos, kad iškart pasijausčiau geriau. O apie gerų citatų klodus aš net nešneku.
Todėl, jeigu norisi kažko, kas būtų sielai – labai rekomenduoju. O jei dar neskaitėte nė vienos kunigo Algirdo knygos, tai rekomenduoju dar labiau. Aš pradėjau nuo pačios pirmosios – „Žmogaus ir Dievo metai“. Siūlau nuo jos ir pradėti. Galite skaityti šalia kitų knygų, tai visiškai netrukdys mėgautis skaitymu.
„Taigi šios istorijos pamokymas yra tas, kad neverta apgaudinėti savęs, jog kiti yra tokie pat kaip mes, elgiasi kaip mes ir mąsto kaip mes.
Kiekvienas žmogus šioje žemėje tam tikra prasme yra atskiras pasaulis.
Jei pripažinsime, kad visi esame skirtingi, nei geresni, nei prastesni už kitus, kur kas paprasčiau bendrausime su kitais ir gyvensime santaikoje su savimi.“
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 