„Už visų mitų apie tobulumą slypi viena esminė tiesa: kas tobula yra nuobodu.“
Tikriausiai „self – help“ knygos nėra tos knygos, kurias labai mylėčiau. Nesiginčysiu, jų yra labai gerų, bet kai knygoje aprašyti dalykai man atrodo savaime suprantami, o pateikiami kaip panacėja visoms gyvenimo negandoms (plius dar kažkokiu mistiniu būdu laikosi knygų topuose) – negaliu, man pradeda trūkčioti antakis iš nervų.
Todėl pamačius pavadinimą „Būkite drąsios, ne tobulos“ tikrai nepanorau jos skaityti. O ant knygos parašyti žodžiai „Bijokite mažiau, klyskite daugiau, gyvenkite ryškiau!“… Aha, jau bėgu. Bet visada, realiai visada pasidomėkite knygos autoriumi, nes tai gali pakeisti visą nuomonę apie knygą.
autorė/ nuotr. reshmasaujani.com
Reshma Saujani – indų kilmės amerikiečių autorė, advokatė, visuomenininkė ir politikė. Bet labiausiai mano akį patraukė tai, kad Reshma įsteigė ne pelno siekiančią organizaciją „Mergaitės, kurios koduoja“ (angl. „Gils Who Code“), o šią jos knygą įkvėpė didžiulio dėmesio sulaukusi jos TED kalba (virš 4 milijonų peržiūrų).
Prieš kelis metus dirbau personalo paieškos srityje. Ir viena iš mano specializacijos sričių buvo būtent IT srities personalo paieškos. Ir tai, apie ką kalba ir rašo Reshma, yra visiška tiesa – didžiulis moterų nepasitikėjimas savimi, baimė, nusivertinimas, nenoras net bandyti, nes stereotipai, kad IT yra išskirtinai vyriška sritis, yra labai gajus. Ir panašu, kad ne tik Lietuvoje.
„Startuolių pasaulyje niekas į jus net rimtai nežiūrės, jei nebuvote patyrusi nė vienos milžiniškos nesėkmės. Silicio slėnyje vyrauja nerašytas šūkis: „Klysk anksti ir dažnai“.“
Nors daugelis dalykų pateikiama per tą prizmę, visgi knyga nėra tik apie IT srityje pasyvias moteris. Reshma paliečia mergaičių ir berniukų auklėjimo stereotipus, žaislų pramonę, visuomenės požiūrį į tai, kokia turi būti mergaitė. Tikriausiai man nereikia sakyti, kad ji „turi“ būti mandagi, kukli, švelni, neišsišokanti, nuolanki. Na gal dar kažkiek naivoka, nes gi tai žavu (turiu omenyje – „žavu“). Visa tai taip gaju ir įsisenėję, kad norint kažką keisti, tik perskaityti knygos neužteks. Bet autorė skatina pradėti ir situaciją keisti jau dabar – neauklėti taip savo vaikų ir jei yra noras, pabandyti pasikeisti pačioms.
Jeigu atvirai, aš niekada neturėjau problemų su savo nuomonės išsakymu ar baime pakovoti už save. Dažniausiai problemų turėjau su tuo, kad tai galiu. Nes gi tada esi „bitchy“, per daug kritiška, kategoriška, pikta. Nes pasakyti, kad tau kažkas nepatinka, yra labai nemoteriška. Bet perbėgusi per savo gyvenimą galiu pasakyti, kad išlošiau (arba tiksliau pasakius, išsikovojau) daugiau, nei pralošiau. Bet būtent todėl man būna sunku vertinti tokias knygas. Aš ją perleidžiu per savo patirtis, savo mąstymo prizmę, todėl galiu sakyti, kad autorės mintys yra fantastiškos. Net pasakydama ką galvoja, ji nekiša tau to kaip wow vaisto. Pavyzdžiui – autorės pozicija apie moteris, kurios perfekcionistiškai bando būti gražios. Didžiulės pastangos puoštis, būti pasitempusiai, visada su makiažu ir šukuosena, procedūros, o gal net mintys apie ką nors daugiau. Ir puiku, jeigu moteriai taip norisi ir ji tada jaučiasi gerai. Jeigu ji tai daro dėl savęs, o ne dėl kitų. Bet jeigu tos pastangos neteikia malonumo, o tik sekina ir atima laiką nuo kur kas įdomesnių dalykų, tai velniop tokį savęs prievartavimą. O kur dar temos apie poreikį patikti, baimę pasakyti „ne“, perfekcionizmą, tobulumo siekį, jausmus po patirtos nesėkmės ir pan. Viskas matyta, patirta, išjausta ir apibūdinta kaip niekada taikliai.
„Ironiška, bet kai išsilaisvinsime iš poreikio visada kitiems patikti, atversite kelią „savo žmonėms“ – tiems, kurie jus supranta, kad jie jus dar labiau mėgtų dėl visų svarių priežasčių.“
Tokias knygas aš skaitau taip – ko man reikia, aš pasiimu, o kas ne taip aktualu, aš tiesiog perskaitau ir tiek. Visgi, beveik 90 procentų knygos buvo tai, kas man labai patiko. Perskaičiau, nuėjau miegoti, o pabudusi supratau, kad šita knyga mane rimtai užmotyvavo – padaryti tai, apie ką seniai galvojau, bet vis nebuvau tobulai pasiruošusi. Dar drąsiau būti savimi. Atsikratyti perfekcionizmo (autorė pateikia kelis praktiškus patarimus). Burti aplink save žmones, kurie įkvepia, o ne smukdo. Ar atrasite šioje knygoje kažką sau? Na, aš tikrai noriu tuo tikėti.
„Visų svarbiausia yra tai, kad drąsa išlaisvina. Ji suteikia galios susigrąžinti teisę kalbėti, palikti praeityje tai, dėl ko esame nelaimingos, ir siekti to, kas uždega sieloje kibirkštį. Drąsa leidžia pastebėti, kad tikrasis tobulumo apibrėžimas apima šlovingai netvarkingas, ydingas, tokias, kokios iš tikrųjų esame.“
P. S. įdedu nuorodą į autorės TED kalbą. Pajausite autorės vibe’ą ir šiek tiek pačiupinėsite tai, apie ką ji rašo šioje knygoje.
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 