“Afrika – tai jausmas. Afrika – tai emocija.”
Per savo gyvenimą kelionių knygų perskaičiau vos kelias. Kaip ir kitų žmonių kelionių nuotraukos iš vietų, kuriose nesu buvusi, taip ir kelionių knygos, man neteikia jokio malonumo. Romanuose aš galiu įjungti vaizduotę, o štai aprašytas šalis ar miestus aš noriu matyti. Bet pastaruoju metu padariau dvi išimtis. Pirmoji buvo su knyga “Tigras tai ne katinas” – nes autorę Eglę pažįstu ir norėjau sužinoti, kaip jai sekėsi prisijaukinti Aziją. O Gabrielės knygą apie Afriką panorau perskaityti, nes mano ankstesniuose įrašuose minėtoje Hans Rosling knygoje ”Factfulness” radau nemažai stereotipus laužančių faktų. Panorau sužinoti apie žemyną, apie kurį, atvirai sakau, žinojau tik labiausiai stereotipinius dalykus ir kelias istorijas iš Kenijoje, Egipte, Maroke ir Alžyre buvusių draugų.
Autorė Gabrielė Štaraitė – kelionių agentūros “Travel Planet” bendraturtė ir prisiekusi keliautoja. Knygą apie Afriką panoro parašyti dėl to, kad pamilusi šį žemyną, jo margą kultūrą, gyvą gamtą ir skaudžią istoriją, pavargo nuo to, kad Afrikoje net nebuvę žmonės apie ją “žino” ir “supranta”. Daugiausiai liečiamas Užsacharės regionas (į pietus nuo Sacharos dykumos nusidriekęs regionas) arba ta mažiau turistinė Afrikos dalis.
su autore
Man labai patiko knygos struktūra. Pradėta nuo Afrikos istorijos, bet ne sausų faktų, o priežasčių ir pasekmių, kodėl šiandien šis žmonijos lopšiu vadinamas žemynas yra toks, koks yra. Vargas, korupcija, neišsivystymas, kai visas likęs pasaulis mėgaujasi vakarietiškos pažangos malonumais. Perskaičiusi šį skyrių, likusią knygos dalį skaičiau jau kitaip – suprasdama ir norėdama suprasti dar daugiau. Skirtingos gentys, kultūros grožis, gerais darbais ir žiaurumu į istoriją įėję žmonės bei, žinoma, gamta.
Tiesą pasakius, aš nežinau ar Lietuvoje yra išleista bent viena knyga, kurioje rasite daugiau informacijos apie Afriką nei Gabrielės knygoje. Informacijos gausa didžiulė, tad perskaityti vienu prisėdimu tikrai būtų sunku. Aš pati skaičiau labai labai iš lėto. Kad kuo daugiau informacijos atsiminčiau, o ne tik užsidėčiau varnelę, kad perskaičiau.
“Afrika yra antras pagal dydį žemynas ir sudaro 20 proc. planetos sausumos. Ar žinote, kad žemėlapiuose, kuriuos mes įpratę matyti, ji visada atrodo mažesnė, nei yra iš tikrųjų? Sąmokslo teorijų kūrėjai linkę manyti, kad taip norima dar labiau sumenkinti šį žemyną, tačiau priežastis daug paprastesnė: kai rutulį išguldai popieriuje, gaublio viršuje ir apačioje esančios sausumos, pavyzdžiui, Grenlandija, ima ir vizualiai padidėja.”
Tad autorė pasiekė savo tikslą – ne tik suteikė daugiau informacijos apie Afriką, bet ir privertė susimąstyti, išjudinti stereotipus iš vietos. Tikrai pagalvojau, kad o kokia ta Afrika būtų, jei jos istorija būtų susiklosčiusi kitaip? Nebūtų konfliktų skatintojų, prekybos ginklais, vergijos? Nes šiandien Afrika yra ir bus viena potencialiausių rinkų verslui. Jau ne pirma knyga, kurioje tikinama, kad metas pamiršti Ameriką ir Europą. Afrika ir Azija – štai kur bus tikrasis augimas. Štai kad ir higienos prekės. Hans Rosling net patraukė per dantį higieninių paketų gamintojus, kurie vietoj to, kad jau sukurtą produktą pardavinėtų Afrikos moterims, kuria vis naujus paketus vakarietėms ir jų jogos pozoms. Na, bet kaip užsimena Gabrielė, panašu, kad kinai jau seniai susipratę ir daro savo reikalus, kol kiti galvoja.
Ir panašu, kad Gabrielė įgyvendino dar vieną tikslą, apie kurį gal net nelabai galvojo – privertė pakeisti nuomonę apie kelionių knygas. Dabar matau, kad viskas priklauso nuo to, kaip ji parašyta ir ką norėta ja pasakyti. Ir net nebūtina tam planuoti kelionę.
“Afrikos šalys buvo sukurtos užsieniečių, linijos žemėlapiuose nubrėžtos europiečių, net nebuvusių vietoje. Jie skaldė karalystes ir bendruomenes, apie kurias nieko nežinojo, ir užprogramavo Afriką dar ilgai kapstytis neišsprendžiamuose konfliktuose net ir atgavus nepriklausomybę.”
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 