“Kas aš? Aš triskart pakeičiau tikėjimą, penkis kartus vardą, keturiskart tekėjau, triskart – už to paties vyro. Buvau trijų valdovų pavaldinė ir vieno – valdovė. Plaukų spalvą keičiau tik kartą. <…> Įkvėpt, iškvėpt.”
Net nežinau ar šiai knygai reikia apžvalgos. Ji tiesiog tobula. Atrodo ir viskas, ką reikia žinoti apie šią knygą. Ir tiesiog imti ir skaityti, jeigu dar to nepadarėte. Bet žinau, kad yra bijančiu K. Sabaliauskaitės kūrybos. Ir dar neskaičiusių “Silva rerum”. Bijo, nes įsivaizduoja, kad jos labai sunkios. Kad jose gausu istorinių faktų, kurie sunkina tekstą. Bijo, nes vaizdingi sakiniai yra ilgi ir neleidžia atsipalaiduoti skaitant. Tai jeigu visa tai apie jus, tai viliuosi, kad perlipsit per save ir pradėsit skaityti geriausios lietuvių autorės knygas. Beje, labai nustebsit ją skaitydami, nes duodu galvą nukirsti, kad niekas taip nenustebina jos knygose, kaip meistriškas gebėjimas keiktis 😀
“Daugel sykiu šitaip jaučiausi – viduje raudanti, krečiama drebulio, išorėje – rami ir sustingusi. Panašiai jaučiausi, kai jis mane krikštijo. Pamanyti tik, guliu išmatose, o galvoju apie krikštą ir apie Dievą… Nieko, Dievas turbūt nesupyks. Dievas turbūt pripratęs, kad apie Jį žmonės pradeda galvoti įklimpę į šūdą. Dažniausiai – savo paties pridarytą…”
Te atleidžia man kiti lietuvių autoriai. Jų yra tikrai nuostabių, puikių, talentingų. Bet K. Sabaliauskaitės talentui apibūdinti tiesiog nėra būdvardžio. Tokio stiprumo būdvardžio. Beje, per pastarąsias kelias savaites jau du kartus su ja prasilenkiau Vilniaus gatvėse. Ir nedrįsau prieiti. Pirmąjį kartą tiesiog nesureagavau greitai ir ji nuėjo. O antrąjį kartą taip blogai jaučiausi po bemiegės nakties ir dar su pūsleline ant pusės veido (hiperbolizuoju 😀 ), kad pamaniau, kad ai, vis tiek selfis būtų nekažką. Tai bandysiu išmedituoti trečią kartą 😀
autorė/ nuotr. 15min.lt
Knygų mugė 2014. Pagaliau sulaukiau eilės K. Sabaliauskaitės parašui gauti ant “Silva rerum III”
Petro imperatorė – tai istorija apie Jekateriną I. Arba Martą Heleną Skowronską. Pasirodo, kad ji turėjo lietuviškų šaknų, kuriomis labai didžiavosi. Ši knyga, tai jos gyvenimo istorija iki ir kartu su Petru I. Viskas jos akimis. Tikra moteriška istorija, kurioje rašytoja supina tikrus jos gyvenimo faktus su nebanalia moteriška išmintimi. Skaičiau ir dar kartą supratau, kodėl man taip patinka K. Sabaliauskaitės kūryba – joje justi tikras gyvenimas. Jei rašoma apie meilę, tai rašoma apie realią, o ne saldžią ar perdėm išaukštintą. Jei rašoma apie skausmą, tai jis toks suprantamas, išjaustas, patirtas. Istoriniai faktai, įvykiai, karai tik dar labiau sustiprina tą gyvenimo realybės jausmą.
“Gerai, kad anksti supratau, jog viso to nepakeisiu. Kad neįmanoma šito pakeisti. Kad jeigu noriu išlikti, jeigu noriu jį išlaikyti, turiu būti gudresnė. Jog jeigu nori ką pakeisti pasaulyje, pirmiausia turi prie jo prisitaikyti. O tada įsiskverbti nepastebimai kaip pelėsis ar kirvarpa ir išgraužti jame pati sau kelią.”
Esu skaičiusi komentarų, kad “Silva rerum” jiems patiko labiau. Ir puiku. Svarbiausia, kad patiko. Po šios knygos dar kartą užsimaniau perskaityti visas keturias “Silva rerum” dalis, nes perskaičius “Petro imperatorę” man norisi dar K. Sabaliauskaitės knygų pasaulio. Ačiū dievams, kad bus II dalis.
Tad tikrai nedaugžodžiausiu. Jeigu planuojat per metus perskaityti tik vieną knygą, tai lai tai būna ši. Garantuoju, kad suprasit kodėl. Nes aš po labai labai LABAI ilgo laiko skaitydama knygą nenorėjau, kad ji baigtųsi, nes ne skaičiau, o gyvenau šia istorija. NEPAKARTOJAMA – va tas būdvardis…
“Kam švaistyti jėgas ir atsakinėti į klausimus, jei atsakymai nieko nekeičia?”
P. S. primeditavau trečią kartą
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 