“Nesvarbu, kad nevalia, kad niekada to nedarytų. Svarbu, kad galėtų, jei panorėtų.”
Mėgstamiausia Baracko Obamos 2017 metų knyga. Women’s prize for fiction 2017. Autorės mentorė garsiojo romano “Tarnaitės pasakojimas” autorė Margaret Atwood. Ir dar tas nuostabus, nors atrodo paprastas, viršelis – raudonas fonas ir delnas jame. Viskas taip traukia perskaityti šią knygą, kad net gali nesigilinti apie ką ji 😀 O pati tema tiesiog vyšnia ant torto pasaulio moterims. Bent jau toms, kurios kovoja už moters teises/ bent kartą gyvenime patyrė neteisybę, nes yra moteris/ nebijo būti stipri ir dėl to vadinama “boba su kiaušais” ir t.t., ir pan.
autorė/ nuotr. rolexmentorprotege.com
Pradėjau skaityti šią knygą beveik sustabdžiusi kvėpavimą. “Nu! Kas gi manęs laukia? Kaip stipriai mane paveiks šis kūrinys?” Bet staiga supratau, kad skaitau skaitau ir… nesuprantu apie ką čia. Realiai, tai išsigandau, nes tema sava, daug skaityta. Atrodo, kad ir mąstymo laukas nesiauras, bet kaip nepagaunu, taip nepagaunu. Kas vakarą užmigdžiusi sūnų, bėgu skaityti kaip išprotėjusi. Pagaliau mano metas. Pagaliau galiu versti puslapius ir skandinti tą kaltę, kad turiu tiek mažai laiko knygoms. Bet šią knygą į rankas imdavau kaip darbą dirbdama. Dar ir nemėgstamą. Taip sunkiai man sekėsi su ja susidraugauti.
Šią skaičiau po “Tarnaitės pasakojimo”. Knygos, kuri lyginama su “Galybe”. Ir tikrai matau kodėl – fiction apie aktualias pasaulio problemas, tokias kaip lyčių nelygybė, savo galios naudojimas ir gal net, sakyčiau, religijos, kaip kontrolės mechanizmo, naudojimas. Tik šioji ne apie vyrų viešpatavimą, kaip “Tarnaitės pasakojime”, o moterų. Jos sužino, kad turi galią savo rankose. Tiesiogine to žodžio prasme. Jaunos mergaitės, o vėliau ir vyresnės moterys, tarsi elektra gali pakutenti, sužeisti arba nužudyti. Kai gauni tai, kuo dar nemoki naudotis, viskas gali virsti rimtu chaosu.
“Visi ieško kokio nors atsakymo – šiandien labiau negu bet kada.”
Būtent kaip chaosas man ir atrodė visa ši istorija. Istorija pasakojama Roksės, Elės, Margo ir vienintelio vyro Tundės akimis. Moterų galia užvaldžiusi visą pasaulį ir apima skirtingas kultūras bei religijas. Visko daug, skaitymo “triukšmas” aukščiausio lygio, tad bandai tik sugaudyti, kur viso to esmė.
Perskaičius neužtenka pasakyti, kad tai knyga apie tai, kaip pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis ir staiga vyrai praranda galią, o pasaulį užvaldo moterys. Na lyg ir visko daugiau čia slypi. Labai norėjau konteksto, tad skaičiau beveik visas šios knygos apžvalgas, kelis straipsnius. Ir ši knyga tikrai susilaukė nemažai dėmesio. Štai socialinėmis temomis aktyviai besidominti ir apie tai kalbanti Emma Watson pateikė įdomų žiūros tašką – klaidingai yra įsivaizduojama, kad jei pasaulis priklausytų moterims, jis taptų taikus, ramus, be karo ir žiaurumo. Kad gal knyga yra apie tai, kiek moterų skausmo ir įniršio pagaliau sprogtų. O kam įdomu sužinoti daugiau apie tai, ką pati autorė kalba apie šią knygą, tai kviečiu pasiskaityti jos puslapio Q&A – http://www.naomialderman.com/answers-to-questions/
“Taip atrodo upės, tekančios į vandenyną: šaltinėliai virsta upeliais, upeliai – upėmis, upės – galingomis srovėmis; didžiulė galybė susitelkia ir liejasi, darosi dar stipresnė, kol teškiasi į didžiąją jūros jėgą.”
Tad kai manes klausia apie šią knygą, man sunku tiesiog pasakyti “Ooo, labai gera knyga, imk!”, nes aš nejaučiau malonumo jos skaitydama. Tačiau man labai patiko mano mylimos autorės Elif Shafak viename interviu ištarti žodžiai, kad šiandien fiction literatūra tampa labai svarbi, nes leidžia kalbėti apie visuomenės problemas, skaudulius ir net tabų temas. Tad to labai reikia. Ši knyga apie tai ir yra. Apie pasaulyje aktualias temas. Tad jei norit peno pamąstymas ir diskusijoms – ši knyga puiki. Praėjo savaitė, kai ją perskaičiau, bet ji vis sukasi mano galvoje.
Ir staiga skaitydama Kristinos Sabaliauskaitės romaną “Petro imperatorė” aš randu žodžius: “Bent jau tokį malonumą suteikia galia: iškelti, o paskui nutrenkti žemyn, sunaikinti. Bet ar galia turi galios pagydyti įskaudintą širdį?” Ir nebereikia nieko pridurti…
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 