“Kas yra Europa? Kur Europos ribos? Kiek galių turi įgyti viršnacionalinės institucijos? Visi šie klausimai išlieka aktualūs iki šiol. Bet Europos valstybės, pirmiausiai Prancūzija ir Vokietija, suvokė, kad konfliktams užbėgti už akių įmanoma tik pradėjus kur kas glaudžiau nei bet kada anksčiau bendradarbiauti tarpusavyje.”
Baigiau skaityti Lino Kojalos knygą “Europa” ir ką galiu pasakyti – knyga tobula. Tai ne romanas, bet patikėkit, tokia rimta tema kaip ES, pasirodo, gali skaitytis taip pat įtraukiančiai. Wow! 10 balų!
Linas Kojala/ nuotr. linaskojala.lt
Linas Kojala yra Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VUTSPMI) doktorantas ir dėstytojas. Mokėsi Harvarde, dirbo žiniasklaidoje, Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams. Man labai patinka Linas. Jo komentarų tarptautinės politikos temomis galiu klausytis kaip prancūzų kalbos – tiesiog daina mano ausims. Pati juokiuosi iš savo palyginimo, bet jis man toks politologijos Algirdas Toliatas. Kunigas sugeba net nereligingus žmones prikviesti į mišias, nes jo įdomu klausytis. Taip ir Linas sugeba net nelabai politika besidominčius suklusti, kai jis duoda interviu, nes norisi išgirsti, ką jis pasakys.
Kaip pats Linas savo knygoje rašo, yra žmonių, kurių “…profesinis talentas – pasakyti kelis šimtus protingų žodžių, bet sukurti tokią abstrakciją, kad atsekti poziciją tampa beveik neįmanoma.” Dar žinau tokį tipą žmonių, kurių klausantis, kaip aš sakau, norisi įkvėpti, nes jie tiesiog žvėriškai sunkiai eina prie esmės. Tai visa tai, ką dabar parašiau yra NE APIE autorių. Jis aiškiai, raiškiai, nuostabiai sklandžiai dėlioja savo mintis. Tiek žodžiu, tiek raštu.
“Europa yra ne tik naudinga, bet ir smagi. <…> Tai lyg koncertas, kuriame derinama gausybė skirtingų dalykų – idėjų, nacionalinių interesų, strategijų…”
Tad ir šią jo knygą nusprendžiau perskaityti būtent dėl simpatijų jo personai. Tuo pačiu, norėjau daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą. Pripažinsiu, kad apie ES struktūrą, pagrindinius politikus, svarbą ir iššūkius žinau, nes tikiu, kad žmogui svarbu tai žinoti. Visgi esame ES piliečiai. Bet kai žiūrėdavau žinias, pusę informacijos praleisdavau pro ausis. Kokios partijos ten renkasi pirmininkus? Kodėl britai niekaip nesusidera sąlygų ir sklandžiai neišstoja iš ES? Kas ten vyksta su sankcijomis Rusijai? Ir panašiai. Tai po šios knygos, kai pirmą kartą įsijungiau žinias ir buvo kalbama apie Europos Sąjungą, tai tikrai pajaučiau, kad informacija mano ausis pasiekia kitaip. Aš ją sugebu “iškoduoti”.
Man labai patiko knygos struktūra. Paliečiamos tokios temos kaip ES istorija, Lietuvos įstojimas į ES, Ukrainos situacija, migracijos krizė, populistai, Brexitas, santykiai su JAV (aktualu Trumpo valdymo metu) ir išvados bei pasvarstymai pabaigai. Tai temos, kurios yra ypač aktualios ir dažnai eskaluojamos spaudoje.
Linas kalbina aukščiausius ES politikus, esamus ir buvusius, kadenciją baigusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir naujai išrinktą Prezidentą Gitaną Nausėdą (tuo metu, kai buvo kalbinamas, jis dar nebuvo pranešęs apie savo kandidatūrą rinkimuose), prie stojimo į ES labiausiai prisidėjusius politikus ir pan. Bet pats knygos cinkelis yra pokalbiai apie tai, ko jokia spauda nėra paskelbusi – pokalbiai už uždarų durų, kuriozinės situacijos ir pavardžių viešinti nenorinčių politikų liudijimai. Būtent šios vietos knygai suteikė labai daug smagumo.
Kaip Algirdo Brazausko medžioklė galėjo palaidoti mūsų bandymą stoti į ES. Kaip Nidos barmenė, kopos ir samanė tą stojimą pagreitino. Kaip Linas Kojala Angelą Merkel sutiko. Ir kodėl galime dėkoti Danijai už mūsų narystę ES. Visomis šiomis istorijoms jau išūžiau draugams ausis, kol savaitgalį į Anykščius važiavom. Bet tuo ir fainos man tokios knygos, kai gali pasakoti, dalintis ir jaustis žinantis daugiau.
“Nidoje pasilikome nakčiai. Vakare sėdime bare – pavalgome, vyno, alaus pagurkšnojame. Paskui žiūrime, kad ant stalo stovi samanės butelis – su etikete, oficialus. Nusprendėm paragauti – barmenė, labai paslaugi moteris, papilstė, visiems patiko. Po kurio laiko barmenė vėl prieina prie manęs, pasilenkia ir patyliukais sako: “O gal norite tikros samanės?..”
Tad po knygos panorau sužinoti dar daugiau. Šį kartą apsilankiau Vilniuje esančiuose Europos Namuose, kuriuose įsikūrusi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje ir Europos lyčių lygybės institutas. Noriu padėkoti Laurai Vaiciukevičiūtei, dirbančiai Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, už šiltą priėmimą ir supažindinimą su Europos Namais. Nes tikrai norisi, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kad Europa ir esame Mes!
Pasižvalgykite kartu su manimi (plačiau apie Europos namus skaitykite jų puslapyje eurohouse.lt).
Gero skaitymo ir žiūrėjimo
BOOK I TOOK 