“Taigi, kodėl jo knyga nėra pavadinta “gairėmis” – ramesniu, vartotojui palankesniu ir ne taip griežtai skambančiu terminu kaip “taisyklės”? Nes jos iš tikrųjų ir yra taisyklės. Ir visų taisyklių taisyklė yra įpareigojimas prisiimti atsakomybę už savo paties gyvenimą. Taškas.”
Autorius gal jau daug kam žinomas, ypač todėl, kad Youtube kanale turi nemažą sekėjų ratą. Bet aš su Jordan B. Peterson gyvenimo filosofija susiduriu pirmą kartą. Apskritai, neturiu nei noro, nei poreikio sekti jokių “gurų”. Pamenu, kai aplankiau draugę Kopenhagoje. Jos buto savininkė buvo visą sieną apkabinėjusi vieno gyvenimo “guru” citatomis, dalyvio kortelėmis iš jo konferencijų bei pranešimų. Geras, kaip įdomiai, tada pagalvojau. Jie tikrai sako teisingus dalykus, nesiginčysiu, bet viskas man per daug tobula ir teisinga. O kartais, tiesiog neįmanoma įgyvendinti, nes esam įpročių pilni žmonės, o patarimai skirti super sąmoningam ir disciplinuotam žmogui.
nuotr. Mark Sommerfeld/ The New York Times
Šiek tiek pasinaudosiu knygos nugarėle ir pristatysiu autorių pagal ją: Toronto universiteto psichologijos profesorius. Jo Youtube kanalas turi 2 milijonus žiūrovų ir 100 milijonų peržiūrų. Jo socialinės medijos kanalus seka aibės aistruolių. Jo sukurtos psichologijos, filosofijos, neuromokslų ir lyginamosios religijotyros išminties sąsajos padeda mums drąsiai, tiesiai, produktyviai ir prasmingai ištverti gyvenimo išbandymus.
“…gyvenimas neturi problemų. Tu turi. Toks supratimas bent jau pasiūlo jums kelias alternatyvas. Jeigu jūsų dabartinis gyvenimas nesiseka, galbūt jūs, o ne pats gyvenimas stokojate išminties. Gali būti, kad jūsų vertybių struktūrai reikia didelės pertvarkos. Gali būti, kad tai, ko trokštate, jus apakino ir todėl nebematote nieko kita. Gali būti, kad laikotės įsitvėrę savo dabartinių troškimų taip smarkiai, kad nieko nebematote aplink, net to, ko jums tikrai reikia.”
Atrodo va, prašau tau, išsilavinęs plius daug sekėjų turintis žmogus. Reikia juo tikėti, gi ne veltui tiek daug juo tikinčių yra. Todėl ir jo knyga turi būti tarsi almanachas – 12 gyvenimo taisyklių! Paprasta. Nieko nereiks galvoti, tik imi ir taikai.
Pirmiausiai, tai pasakysiu, kad viskas labai OK su tomis jo taisyklėmis. Tikrai. Negaliu prieštarauti, kad jos nepadeda gyvenime:
1 taisyklė – Stovėkite tiesiai, atlošę pečius
2 taisyklė – Savimi rūpinkitės taip pat kaip savo globotiniais
3 taisyklė – Draugaukite su žmonėmis, kurie jums linki gero
4 taisyklė – Lyginkite save su tuo, kas buvote vakar, o ne su tuo, kas esate šiandien
5 taisyklė – Neleiskite savo vaikams daryti nieko, dėl ko jų nemėgtumėte
6 taisyklė – Prieš kritikuodami pasaulį, susitvarkykite savo namus
7 taisyklė – Siekite to, kas prasminga (o ne kas patogu)
8 taisyklė – Sakykite teisybę ar bent jau nemeluokite
9 taisyklė – Manykite, kad žmogus, kurio klausotės, gali žinoti tai, ko nežinote jūs
10 taisyklė – Kalbėkite tiksliai
11 taisyklė – Netrukdykite vaikams, važinėjantiems riedučiais
12 taisyklė – Paglostykite gatvėje sutiktą katę
Kad žinotum taisykles, užtenka perskaityti skyriaus pavadinimą ir pasikartojantį paskutinį skyriaus sakinį. Gal tik paskutinės dvi reikalauja paaiškinimo. Bet viskas prasideda ėmus skaityti tekstą. Autorius pradeda nuo Ievos ir Adomo. Ir aš čia turiu omenyje tiesiogine to žodžio prasme. Esė stiliumi aprašyta kiekviena taisyklė, kurioje remiamasi krikščionybe, budizmu, Freudu, Adleriu, Nietzsche, vaikiškais filmukais, pasakomis ir filmais apie herojus. Nežinau kokios autoriaus religinės pažiūros, tačiau budistinę mintį, kad gyvenimas yra kančia, jis kartoja nuolat.
Skaitant jaučiau, kad Jordan B. Peterson tikrai protingas žmogus. Tačiau jo esė nuteikia labai dviprasmiškai. Iš vienos pusės, jis teisus. Net gali pasirodyti geras žmogus, nes nori dalintis dalykais, kurie turi pagerinti žmogui gyvenimą (gal tik kiek per dažnai žmogų laiko neišmanėliu). Bet iš kitos pusės kyla jausmas, kad savo turimą informaciją jis “varto” taip, kaip jam naudinga. Tą pačią mintį galima ir patvirtinti, ir paneigti, jeigu tik jam pačiam taip norisi. Skaitydamasi apie autorių net radau informaciją, kad jo hater’iai yra surinkę citatas, kuriomis jis remiasi, ir kurios pakeistos taip, kaip jam tuo metu yra naudinga.
Apskritai, tai nieko naujo nesužinojau. Bet negaliu garantuoti už kitus. Kartą, pamenu, žiūrėjau vienos didžiausios Lietuvoje vadovų konferencijos įrašą. Vienas konferencijos pranešėjas, įmonės vadovas, pasakojo apie “atrastą metodą”, kuris pakeitė jo gyvenimą – gyvenime reikia puoselėti save ne tik fiziškai bei emociškai, bet ir dvasiškai. Wow, tikrai? Ir štai, prašau, žmogus jau seniai “tokius stebuklus” žinai, bet į konferencijas nieks nekviečia 😀 O čia gi vadovas, visą gyvenimą gyveno gyveno ir staiga bam, sužinojo. Ir štai, prieš kelis šimtus vadovų pranešimą skaito. 😀 Tad gal ir šios taisyklės kažkam bus naujiena. Bet svarbiausia, kad į naudą.
““Trumpam nutraukite diskusiją ir įdiekite tokią taisyklę: kiekvienas diskusijos dalyvis gali kalbėti tik tada, kai pirmiausia tiksliai pakartos prieš tai kalbėjusiojo mintis ir jausmus, o prieš tai kalbėjęs dalyvis liks tuo patenkintas.” Man šis būdas pasirodė labai naudingas ir asmeniniame gyvenime, ir darbe. Nuolat apibendrinu, ką žmonės man yra pasakę, ir pasiklausiu, ar teisingai juos supratau. Kartais jie sutinka su mano apibendrinimu. Kartais jie mane šiek tiek patikslina. Retsykiais pasirodo, kad aš visiškai neteisus. O visa tai gera žinoti.”
Bet ir knygos skaitymo tikslas nebuvo pakeisti savo gyvenimo. Labiau norėjau po dvasiškai sunkios knygos “perprogramuoti” save, kad galėčiau į rankas imti kitą knygą. Ši puikiai tą tikslą leido pasiekti. Spėjau ir pritariančiai palinksėti, ir ironiškai nusišypsoti, ir padiskutuoti ar net pasipykti.
Štai, kad ir pirmoji taisyklė apie stovėjimą tiesiai. Tie, kas bent kiek susidūrę su psichologine literatūra, o gal net turintys “common sense”, žino, kad taip kaip smegenys siunčia signalus mūsų kūnui, taip ir kūnas siunčia signalus smegenims. Jei nori labiau savimi pasitikėti, ir nori, kad kiti labiau priimtų tavo nuomonę, turi fiziškai išsitiesti. Ne stebuklas? Nu ne.
“Žmonės visko gali išmokti, net jeigu iš pat pradžių jie neturi jokių įgūdžių.”
Arba dalys apie vaikus. Prieraišiosios tėvystės šalininkai tikriausiai sudegintų šią knygą 😀 Autorius myli vaikus, bet jo požiūris gan griežtas. Negali ginčytis su tuo, kad vaikus reikia auklėti ir ne visada reikia šokinėti aplink, kad tik vaikas nepravirktų, kad tik jam nepaprieštarautum. Bet vaikų laikymas mažomis pabaisomis su kuriomis reikia kovoti, tai jau įdomu 😀 Tad sakyčiau, kad tas dalis apie vaikus lai Jordan B. Peterson palieka labiau su vaikų raida dirbantiems psichologams 😀
Kartais skaityti buvo nuobodu, nes išvedžiojimai “nukeliaudavo į lankas”. Kartais tikra kančia ir norėdavau knygą mesti į šalį. O kartais būdavo įdomu stebėti, kaip autorius įvairią informaciją lipdo, suka ir pateikia tikrai įdomiai. Ir jau ko ko, bet gerų citatų prisižymėjau apsčiai. Tad jeigu norite konkrečių taisyklių, tiesiog pasinaudokite tuo, kad jas išvardinau. Tačiau, jeigu norite daugiau gyvenimo filosofijos, gan tiesmukų minčių apie priežastis ir pasekmes, ar net griežtesnio tingulį iš jūsų gyvenimo išvarančio žodžio, tuomet drąsiai skaitykite.
Kai esame labai jauni, nesame nei labai savarankiški, nei gerai informuoti. Neturime laiko nei įgauti išminties, nei susikurti asmeninių standartų. Todėl mums reikia lyginti save su kitais, nes standartai yra reikalingi. Be jų neturime kur keliauti ir negalime nusitverti jokios veiklos. Kai bręstame, atvirkščiai, daromės vis didesni ir nepakartojami indidualistai. Mūsų gyvenimo aplinkybės tampa vis asmeniškesnės ir vis sunkiau palyginamos su kitų gyvenimais.
Linkėjimai
BOOK I TOOK 