“…nes žmogiškoji prigimtis visada nustelbia dieviškąją.”
Jeigu knyga yra apie moterį – tikrą, stiprią, atvirą – tuomet mane rasite pirmą eilėje prie jos! O dar kai kalba eina apie graikų mitus! Va čia tai ilgai laukta istorija. Žėrintis viršelis, tiesiog fantastiškai puikūs knygos vertinimai Goodreads ir žodžiai ant knygos nugarėlės: “Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.”
Pirmiausiai, tai iškart pasakysiu, kad istorija man labai patiko. Autorė Madeline Miller dėsto klasikinę filologiją, tad puikiai justi, jog graikų mitai ir jų kultūra yra jos arkliukas. Plius, tai jau antroji autorės knyga. Pirmoji “Achilo giesmė” tiesiog neatsigina liaupsių. “Kirkės” turinys kokybiškas, puikiai sudėliotas siužetas, kai minima nemažai graikų mitų veikėjų, bet niekas tavęs neapkrauna, neapsunkina. Žodžiu, tikrai nuostabus darbas.
autorė ir angliškas knygos viršelis/ nuotr. lithub.com
Bet ta dalis apie feminizmą man užkliuvo. Istorija pasakoja graikų deivės – raganos (o gal tiksliau būtų homeopatijos pradininkės 😀 ) Kirkės gyvenimą nuo vaikystės iki brandžios moters gyvenimo. Graikų mituose jos istorija įpinama į Odisėjo keliones, tad ji buvo tarsi antraeilis veikėjas. Šioje knygoje viskas vyksta iš jos perspektyvos. Ir ne tik jos gyvenimas, bet ir kitų graikų mituose minimų moterų. Tad taip, tokiu atveju galima sakyti, kad knyga atitinka feminizmo idėją.
Bet kas yra feminizmas? Kaip teigia lietuvių kalbos terminų žodynas: “Feminizmas –visuomeninis – politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys gautų visas pilietines teises. Plačiąja prasme feminizmas yra moterų ir vyrų lygybės visose visuomeninio gyvenimo sferose siekis.” Aš tikrai nenoriu referato feminizmo tema rašyti, bet tiesiog manau, kad nebūtina taip dažnai šiuo žodžiu mėtytis vien todėl, kad kalba eina apie moterį. Tačiau iš marketinginės pusės, tai išties išmintingas ėjimas.
“Žvelgiau į ją, ryškiai spindinčią mano tarpduryje tarsi mėnulis rudens danguje. Jos pilkos akys ramiai sutiko mano žvilgsnį. Girdėjau sakant, kad moterys – trapios būtybės, tarsi gėlės, lukštai ar visa kita, ką gali per neatsargumą sutraiškyti. Jeigu kada nors tuo tikėjau, tai dabar jau nebe.”
Graikų mitai apskritai daug, tikrai daug dėmesio skiria moterims. Juose gausu deivių, amazonių, gražuolių, dėl kurių vyko karai, išmintingų moterų, kurios kantriai laukė savo vyrų namuose ir pan. Tad jei jau kalbėtume apie feminizmo apraiškas graikų mituose, tai sakyčiau, jog tuomet reikėtų kalbėti apie Atėnę ar amazones. Bet visus sprendimus vis tiek visada priima vyrai ar dievai. Toks pasaulis, kuriame vyrai galva, o moterys kaklas 😀 Ir Kirkė gyveno pagal dievų įsakymus. Jokių išskirtinių teisių ar lygių galimybių ji neturėjo. Tačiau bet kokiomis sąlygomis sugebėjo mėgautis, puoselėti savo esybę. Na ne feminizmas tai, tiesiog moters gebėjimas gyventi.
Kalbant apie Kirkę, man patiko kita citata ant tos pačios knygos viršelio: “Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.” Nes Kirkė yra nuostabus paprastos moters pavyzdys – mylinti, klystanti, ginanti tai, kas jai brangu, gebanti prisitaikyti ir kovoti už save. Ir visa tai, kas ja paverčia išmintinga, laisva moterimi, neatima noro kartais pagyventi iliuzijoje.
“Odisėją buvau mačiusi ir tokios nuotaikos. Jį siutino kiekviena menkiausia pasaulio ydelė, bet koks nuostolis, vyrų žioplumas, lėtumas, kiekvienas gamtos dirgiklis, kaip geliančios musės, iškrypęs medis ar erškėčiai, kimbantys į drabužius. Kol gyveno su manimi, tokias nelaimes užglaistydavau, apsupdavau jį magija ir dieviškumu. Gal todėl čia atrodė laimingas. Mūsų laiką aš vadinu idile. Žodis “iliuzija”, matyt, būtų tikęs labiau.”
Kažkokio wow efekto šioje knygoje nėra. Tiesiog, jei mėgstate graikų mitus ir dar nuo mokyklos laikų išliko žinios apie juos, tuomet įvertinsite šios knygos gėrį. Bet jei ir neskaitėte mitų (nors man būtų sunku patikėti, kad tokių žmonių yra), šia knyga taip pat pasimėgausite.
Graikų mitai ir Homero “Odisėjas” (1964 m.) iš asmeninės bibliotekos
Vietomis kiek jaučiau, kad istorija ištęsta, tarsi pačios Kirkės gyvenimas nurimsta, tampa sėslus ir lėtas, bet tikiu, kad toks įspūdis ir turėjo susidaryti. Patiko, kad autorė sugebėjo asmeniškiau prieiti prie kiekvieno graikų mitų veikėjo – išryškinti asmenines savybes, paaiškinti vienų ar kitų padarytų veiksmų priežastis ir pan. Tarsi kokie graikų mitų rašymo užkulisiai.
“Penelopė apie tai kalbėjo be skausmo. Vėliau giesmėse ji bus vadinama ištikimąja. Patikimąja, teisingąja ir išmintingąja. Lyg šie vangūs, bespalviai žodžiai atskleistų tai, kokia ji yra iš tiesų.”
Tad vertinantiems kokybišką turinį, mėgstantiems graikų mitus ir istorijas apie išskirtines moteris – ši knyga tobula!
“Pamaniau, kad šio pasaulio daugiau neištversiu nė akimirkos. Tuomet, dukrele, sukurk kitą.”
Gero skaitymo