Knyga, kurią perskaičiau per du vakarus, bet kurios apžvalgai parašyti laiką planavau savaitę ar daugiau. Tiek daug pastabų pasižymėjau. Tiek daug minčių ir svarstymų, kaip gi čia viską glaustai sutalpinti.
Kuo ši knyga tokia ypatinga, kad tiek ruošiausi prisėsti prie jos apžvalgos? Du dalykai. Pirmiausiai, tai knygos autorę Rasą pažįstu asmeniškai. Susipažinome Instagrame kaip knygų blogerės ir mamos, o netrukus ir susitikome gyvai mūsų mažame blogerių susitikime. Antra – knygos tema man puikiai pažįstama, nes prieš kelis metus dirbau personalo paieškos ir atrankos kompanijoje. Tad atsakomybė kalbėti apie tai, ką puikiai žinai, bet turi pasakyti pažįstamam autoriui, gali kiek gluminti.
Bet, ačiū Dievui, perskaičiau knygą ir supratau, kad mus su Rasa sieja ne tik meilė knygoms, rašymui ir motinystė, bet ir vienodas požiūris į personalo atrankas. Ir net radau savo moto knygoje: “Geriau gailėtis dėl to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei.”
autorė Rasa Borodina/ Lektorė – verslo konsultantė – ICC koučingo trenerė
Galėčiau šią knygą aprašyti įpindama begalę patarimų ir pavyzdžių iš savo pačios darbo, bet pagalvojau, kad nieks nenorės skaityti minimum 20 puslapių mano apžvalgos ir patirčių. Tad pasistengsiu glaustai 😀 Jei kam reikės karjeros konsultacijų, kreipkitės asmeniškai 😀
Gal pradėsiu nuo pavadinimo, kuris, mano manymu, ne visai atspindi turinį. Taip, jis skambus ir patrauklus, bet iškart kyla mintys, kad atsivertus knygą rasi atsakymus į visus klausimus. Nustosi blaškytis ir suprasi, ko nori gyvenime. Nežinodamas, ką nori dirbti, taip staiga paimsi ir sužinosi. Tad galiu pasakyti, kad niekas už jus į tokius klausimus neatsakys. Tad to negali padaryti ir ši knyga.
Bet metodai kaip pasistengti atrasti tai, kas tau gali patikti, yra – savianalizė ir lapelis su tušinuku. Tam reikės pastangų, bet bent žinosite nuo ko pradėti.
Knyga suskirstyta į keletą dalių:
- prieš pradedant ieškoti darbo,
- 6 etapus: pasiruošimas darbo paieškoms, darbo paieška, CV ir motyvacinis laiškas, skambutis ir pakvietimas į darbo pokalbį, darbo pokalbis, po darbo pokalbio,
- taip pat darbo pokalbių/ CV pavyzdžiai ir atmintinė.
Galiu tik pasirašyti po kiekvienu Rasos žodžiu šioje knygoje. Viskas surašyta taip, kaip iš tiesų vyksta atrankų pasaulyje. Tad jei jums svetimas tas pasaulis, jei po darbo pokalbių nesuprantate, kodėl jums nepaskambino ar kodėl klausė tam tikrų dalykų, tai perskaitykite šią knygą. Rasa kaip tas gerasis recruiter’is, draugiškai jus “pasisodina” ir papasakoja viską apie kitą barikadų pusę. Net neabejoju, kad žinodami tam tikrus dalykus darbo pokalbyje jausitės tvirčiau ir geriau pasiruošę, išvengsite klaidų, bet nepamesite savęs.
“Ko gero, esminis dalykas – kaip “teisingai” atsakyti į klausimus, kad darbdavys liktų patenkintas, ir Jūs nesijaustumėte parsidavęs. Beje, pats žodis “teisingai” iš esmės skamba šiek tiek neteisingai. Jūsų tikslas nėra bukai kalbėti tik tai, ką nori išgirsti darbdavys. Jūsų tikslas – pristatyti save kaip kandidatą taip, kad nesijaustumėte veidmainiaujantis ar bandantis nenatūraliai įtikti.”
Ir tikrai žinau, kad yra besipiktinančių, kad kodėl atrankų metu turiu save “pardavinėti”. Juk kiekvienas nori būti priimtas toks, koks yra. Darbe jaustis savimi. Tad puiku, ir Rasa pabrėžia, kad saves “pardavimas”, tai ne savo vertybių išsižadėjimas. Bet visada siūlau į darbo pokalbį einančiam asmeniui pagalvoti, kaip jis elgtųsi atrankų specialisto ar vadovo vietoje? Ar priimtų tą, kuris puikiai pasirodė pokalbio metu, ar tą, kuris nesivargino palikti gero įspūdžio ir tiesiog “buvo savimi”? Nes taip, darbo pokalbis, tai tarsi pasimatymas – tu nori ir stengiesi sužavėti savo simpatiją, bet tai nereiškia, kad tolimesniuose santykiuose nebezdėsit vienas prie kito 😀 Tad tiesiog puiki patarimų knyga teisingam požiūriui suformuoti.
Tiesą pasakius, skaičiau ir tiek prisiminimų sukilo. Tiek malonių ir kurioziškų istorijų 😀 Teko ir girtą kandidatą kabinete sutikti… Ir su įmonės vadovu dėl kandidato susipykti. 😀 Teko stebėtis žmonių keistumu, bet teko ir žavėtis puikiais pasiekimais ir stulbinančia motyvacija pasiekti viską, apie ką svajoja. Ir patikėkit manimi, ne patirtis dažniausiai laimi, o motyvacija ir degančios akys. Ir jei jums po darbo pokalbio pasakė ne, tai tikrai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai. Būna ir taip, kad jūs per geras tai pozicijai. Taip taip, būtent, per geras. Gal įmonė mato, kad jums po keleto mėnesių bus neįdomu. Gal jums neturės ką pasiūlyti. Tad svarbiausia – bandykit. Nebijokite pripažinti, kad darbas apie kurį svajojote, visai ne tai, ko tikėjotės. Tame nėra nieko blogo. Keiskite, ieškokite savęs, savanoriaukite, dirbkite asistentais. Ir pamatysite, kad laikui bėgant atsidursite ten, kur ir yra jūsų vieta.
“Atsakysiu Jums rašytojos ir šaunios lektorės Julios Cameron (“Kūrėjo kelias”) žodžiais: “Bet, ar Jūs žinote, kokio amžiaus būsiu, kai išmoksiu skambinti pianinu/ vaidinti/ tapyti/ parašysiu normalią pjesę?” – ”Taip, būsite to paties amžiaus, kaip ir tuomet, jei nieko nemėginsite. Taigi pradėkime.”
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 