“…gali neturėti pinigų, gali nebūti nei protingas, nei gražus, bet jeigu nestokosi charizmos, jeigu būsi emocingas, būsi fantazuotojas, ką gi – tada Italijoje gyventi bus lengva ir gera.”
Dabar šovė juokingiausia mintis apie šią knygą – skaitydama supratau, kad nė karto neragavau artišokų (tik marinuotų, tad nesiskaito). Iš kur ir prie ko čia artišokai? Tai autorės Jurgos vienas mylimiausių patiekalų. Tad šioje knygoje rasite net kelis itališkus receptus savo Gourmet stalui.
Manau, kad daliai žmonių autoriai, žurnalistai Jurga ir Paulius jau pažįstami. Jų veidus ir straipsnius galima pamatyti lietuviškame portale. Daugiausiai apie itališką virtuvę ir viskuo, kas su ja susiję.
“Ar spagečiai aukštos kokybės, galima patikrinti paprastu testu: pasigaminkite puodelį espreso ir pamerkite į jį vieną spagečio galą. Jei jis liks tokios spalvos kaip buvo, meskite tokią pastą lauk. Jei spagečio galas nusidažys rudai, pasta – puikios kokybės.”
Taip pat esu mačiusi kelis jų interviu televizijoje bei pačius gyvai leidyklos “Tyto alba” lietuviškų knygų pristatyme. Jau ketvirtį amžiaus Italijoje gyvenanti pora atskleidžia šios temperamentingos ir kiek chaotiškos tautos ypatumus.
autoriai Jurga ir Paulius/ nuotr. Juliaus Kalinausko/ 15min.lt
Nors pavadinime ir yra žodis “romanas”, tačiau tai tikrai ne tai. Tai Jurgos ir Pauliaus gyvenimas Romoje, jų kasdienybė, kaimynai, darbai, prisiminimai.
Vis galvoju, ar žmogui, kuris nėra buvęs Italijoje ar pačiame Amžinajame mieste Romoje, bus įdomu skaityti šią knygą? Ar žmogus galės pajausti tą atmosferą, aplinką ir skaityti iki pat pabaigos? Manau, kad man tikrai padėjo tai, kad Romoje esu buvusi ir tiesiog įsimylėjau tą muziejų po atviru dangumi. Nors, dabar rašydama pagalvojau, kad jeigu perskaityčiau šią knygą prieš vykdama ten, tikriausiai būčiau padariusi mažiau turistinių klaidų.
asmeninio archyvo nuotraukos, 2012 m. Roma
Viena jų (iki šiol žiauriai gėda 😀 ) buvo ta, kad užsisakydama latte pasakiau tiesiog latte. Ir o dievai, dar ir išsinešimui. Visiškas nusikaltimas italui! Na ką, barmenas man ir pašildė pieno… Pasirodo, kad turėjau sakyti pilną pavadinimą, t. y. “caffe e latte”. Tad dabar jau gerčiau tik mažyti espresso 😀
“Šiame mieste draudžiama lesinti balandžius, merkti kojas į fontaną, įeiti į banką su mobiliuoju telefonu kišenėje, yra begalė kitų keistų draudimų, reguliuojančių įvairias gyvenimo sritis. Užtat nedraudžiama reikšti emocijas! Šito tai jau ne…”
Tačiau knyga tikrai ne kelionių vadovas. Tai tiesiog gyvenimas Romoje. Man sukilo visi prisiminimai ir jausmai. Supratau, kad nepaprastai noriu vėl ten nuvykti. Tad autoriai tikrai sugebėjo priversti pasiilgti to krašto ir jau mintimis dėliotis planus būsimoms atostogoms (vyras dar apie tai nežino) 😀
Tačiau… itališkas chaosas kiek persimetė ir į Jurgos bei Pauliaus rašymo stilių. Visa knyga suskirstyta į skyrelius, kurių vieną rašo ji, o kitą jis. Tos istorijos asmenininės ir niekaip netęsia viena kitos. Tai lėmė nuoseklumo stoką.
Taip pat autoriai nepagailėjo itališkų žodžių, išsireiškimų ir vietų pavadinimų italų kalba. Iškart pateikiamas vertimas, tad jį ir skaitydavau. Tikiu, kad mokėdama itališkai mėgaučiausi kur kas labiau. Bet dabar tai kiek apsunkino skaitymą. Nors, išmokau kelis itališkus keiksmažodžius, tai gal nėr blogai… Cazzo 😀
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 