“Dauguma nesusimąsto, kad rytoj juos gali partrenkti autobusas. Žirgliojame per gyvenimą, neįvertindami, koks jis trapus.”
Tiesiogine ta žodžių prasme, tai mano atostogų knyga (bet ji tikrai nėra tik atostogoms). Pradėjau ją skaityti dar namuose ir jau džiaugiausi, kaip puikiai ji mane nuteikė ateinančiai savaitei prie jūros, kur nuolat šviečia saulė, daug skanaus maisto ir jokios buities 😀
Jau galvojau: “Gal pavyks ja pasidžiaugti lėktuve?”. Kadangi skridau su savo Mažyliu, tai taip ir įsivaizdavau, kaip lėktuvui pakilus jis užmiega (nes daug kas sakė, kad vaikai dažniausiai skrendant miega :D), o aš toliau mėgaujuosi Džesės ir Adamo santykiu peripetijomis 😀 Tai spėkit? 😀 Tai vienintelė per savaitę perskaityta knyga, nes mano vaikas, pasirodo, skristi nemėgsta, o dantys pradėjo dygti pačiu netinkamiausiu metu 😀
Bet anyway – apie knygą. Apie patį siužetą nėra ką daug pasakoti – Džesė viena augina 10 metų sūnų Viljamą. Tik susilaukusi sūnaus ji suprato, kad jos ir jos mylimojo Adamo gyvenimas kartu neįmanomas. Jų didžiulė meilė pradėjo ristis žemyn dar Džesei laukiantis – susvetimėjimas, Adamo pasilinksminimai, jo noras mesti ofisinį darbą ir išvykti, ir galiausiai išjungtas telefonas Džesei gimdant. Žodžiu, “nuostabus” vyras 😀
“Tai įvyko tada, kai dar nebuvau supratusi, jog Adamas, sakydamas, jog nenori tapti tėvu, būtent tai ir turėjo omenyje.”
Tad kodėl Džesė su Viljamu net mėnesiui vykstą į jo įsigytą pilį – viešbutį? Aišku, iškart kyla mintis, kad jie ten susitaikys ir taip toliau, ir panašiai. Tad kokia čia intriga? Tačiau knyga tikrai nėra tokia, kokia iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Šios knygos siužete slypi daugiau istorijos nei aprašyta – pagrindinių veikėjų tėvai, Džesės mamos liga ir su tuo susijusi jos ateitis, kartu į pilį atvykę atostogauti Džesės draugai bei jų gyvenimo peripetijos.
“- Tu nusipelnai medalio. Dauguma žmonių nė minutės neištvertų viename kambaryje su buvusiais, <…> Kartą “Sainsbury’s išvydusi Stiuartą, kaip koks jūrų pėstininkas pažeme nušliaužiau iš vyno skyriaus, kad tik nereikėtų su juo sveikintis.”
Jei esate skaitę kažką iš Dorothy Koomson kūrybos, tai ši knyga kažkuo panaši į jos istorijas – santykiai, meilė, dažnai įpinami vaikai, sudėtingi sprendimai – tokia gyvenimiška istorija, tikrai ne meilės pasaka.
Dordonės viešbučiai/ booking.com
Bet visa ko vinis man, pagrindinis Džesės personažas. Skaičiau ir galvojau, kad man ji labai panaši į mane 😀 Jos mąstymas, humoro jausmas, tokia sava sava. Net draugai tokie savi, kaip mano 😀 Matyt dėl to man taip patiko ši knyga 🙂
“Nors prisipažinsiu: niekada iš tikrųjų negalėjau susitaikyti su tuo, kaip greitai po mūsų išsiskyrimo jis susirado kitą sugulovę, kai aš tuo tarpu dienas leidau maudžiančiais speneliais, išsekusi nuo miego trūkumo ir kai sėkminga laikydavau tokią dieną, kai pavykdavo išsivalyti dantis prieš trečią valandą popiet.”
Kai mano panos manęs klausia, ką čia paskaičius, tai šią knygą drąsiai rekomenduočiau – jeigu norisi sklandžiai skaitomos nebanalios meilės istorijos, bet kad būtų meilės ir intrigos joje, po darbo per daug neapkrautų smegenų, bet ir išliktų kažkas knygą perskaičius. O dar tie taiklūs bajeriukai vietomis. Žodžiu, faina 😉
“- Kažkas apvogė Džeiką Miltoną, – niūriai pasakoja Viljamas, kai išsukau į gatvę. – Išnešė visus jo mamos papuošalus, nuvarė tėčio automobilį ir pavogė Džeiko “X Box”.
– Tikrai? Siaubas.
– Žinau. O jis jau buvo pasiekęs paskutinį karinio žaidimo lygį, – atsidūsta purtydamas galvą. – Jo jau niekada nebesusigrąžins.”
Gero skaitymo
BOOK I TOOK 