Pamenu, kai svajojau apie vaikelį, nėštumą įsivaizdavau kaip idilišką laiką. Galvojau, kaip faina, kai augs pilvelis, kaip “įkalsiu” gražų nėštukės stiliuką, vaikščiosiu neliesdama kojomis žemės ir panašiai. Žinoma, šį periodą visada prisiminsiu kaip stebuklingą, tačiau dabar manau, kad Instagramo nuotraukose viskas atrodo kur kas gražiau. Nėštumas, tai laikotarpis, kurio metu netrūksta ir streso, ir fizinio, moralinio bei emocinio nuovargio. Įveikus tuos 9 mėnesius (žinoma, idealiausiu atveju), laukia finišo tiesioji – dar labiau moters jėgų pareikalaujantis gimdymas… Tad kai mano vyro brolio žmona (pasirodo, kad lietuviškai intė :)) man paskolino knygą apie moters kūno ir sielos gydymą, o dar paremtą kinų išmintimi, pagalvojau: “O taip, man to labai reikia!”
Knygoje pateikiama bendra dalis apie kinų mediciną, Qi gyvybinę energiją bei skirtingi skyriai apie moters gyvenimo etapus – paauglystę ir menstruacijas, krūtų priežiūrą, lytinį gyvenimą, vaisingumą, pastojimą ir gimdymą, laikotarpį po gimdymo, menopauzę. Visi šie gyvenimo etapai labai skirtingi ir moteriai be galo svarbūs. Jie reikalauja skirtingo pasiruošimo, didžiulio dėmesio ir meilės sau.
Man aktualiausia dalis “Auksinis mėnuo” – būtent taip kinai vadina beveik sakralias 40 dienų po gimdymo. Nuostabiai aprašytas laikotarpis, kurio metu moteris ypač jautri ir turi maksimaliai savimi rūpintis. Arba tiksliau, ja turi rūpintis artimi žmonės. Kinai tiki, kad tai metas, kuomet moteris pervargusi ir susirgusi kokia liga, su ja kovos visą likusį gyvenimą. Kad tai metas, kai moteris turi kiek galima daugiau ilsėtis, miegoti, gerai maitintis, puoselėti ramybę ir harmoniją bei stiprinti save fiziškai ir dvasiškai. Didžiausia užduotis yra maitinti kūdikį, o kitu metu juo rūpintis padeda mama, vyro mama arba samdoma pagalbininkė. Tik sustiprėjusi moteris grįžta į kasdienį gyvenimą.
Autorei teko gyventi Kanadoje, tad pateikė puikų pavyzdį, kokie skirtingi rytų ir vakarų pasauliai. Aprašiusi kinų kultūroje beveik šventą 40 dienų laikotarpį po gimdymo, pateikia vakarietišką pavyzdį, kai lankydama ką tik pagimdžiusią pacientę pamatė ją apstulbinusį vaizdą, moteris gulėjo palatoje apsupta gėlių, kurias atnešė ją sveikinantys artimieji, tačiau buvo visiškai viena, išsekusi po gimdymo, šalia verkė naujagimis, o jos niekas neslaugė. Kaip rašo autorė, gėlės gražu, tačiau pagalba ir rūpestis moterimi ir jos vaiku yra n kartų svarbiau.
Žinoma, gal taip idealiai išpildyti 40 dienų jums nepavyks, tačiau paties principo galima laikytis – kaip galima daugiau ilsėtis, nespausti savęs jokiais “privalau” ar “reikia”. O dar jeigu vyras šalia ir bent mėnesį skiria tėvystės atostogoms, nebijokite pasinaudoti šiuo privalumu, nes išloš visi – jūs “įšoksite į ritmą”, o vyras galės užmegzti didesnį ryšį su vaiku.
Šią knygą sudaro skyriai apie skirtingus moters etapus ar svarbias sritis, tad tiks kiekvienai, kuri save myli arba stengiasi pamilti (tikrai ne tik ką tik pagimdžiusiai :)). Bent mane tokia literatūra dvasiškai pakrauna.
Labanakt
BOOK I TOOK 