Dievinu skaityti romanus, tačiau paraleliai visada eina knyga, kuri susijusi su specifinėmis, pažinimo lauką plečiančiomis temomis. Tai gali būti temos apie verslą, inovacijas, ateitį ar su tuo susijusi filosofija. Klaus Schwab knyga “Ketvirtoji pramonės revoliucija” puiki knyga Kalėdų ar gimtadienio proga žmogui, kuriam patinka žinoti ir domėtis. Jeigu apskritai, tai šią knygą rekomenduočiau perskaityti kiekvienam, nes žinios ir temos diskusijoms dar niekam niekada nepakenkė.
Pasaulyje, kuriame nieko nebėra pastovaus, pasitikėjimas tampa vienu iš vertingiausių buožų. Pasitikėjimą galima pelnyti ir jį išlaikyti. Tam sprendimų priėmėjai turi būti aktyvūs bendruomenės nariai ir spręsti klauismus siekdami bendrų interesų, o ne asmeninių tikslų.
Profesorius Klaus Schwab yra Pasaulio ekonomikos forumo (geriau girdėto Davoso forumo vardu) steigėjas ir valdybos pirmininkas. Ši jo knyga skirta susipažinti su artėjančia ketvirtąją pramonės revoliucija, t.y. neįtikėtino greičio skaitmeninė revoliucija, kurios metu naujosios technologijos apjungia fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius.
Tiems, kam netenka tiek daug susidurti su naujosiomis technologijomis ar skaitmeniniu pasauliu, ši knyga gali atrodyti kiek kosmosiška, tarsi joje aprašomas fantastinis filmas – robotai, dirbtinis intelektas, organų 3D spausdinimas, išmanieji miestai, implantuojamos technologijos ir t.t., ir pan. Tačiau pati daugiau kaip du su puse metų dirbau vienoje iš personalo paieškos ir atrankos kompanijų Lietuvoje. Nuo pat pradžių susidūriau su IT ir skaitmeniniu (labiau mėgstu žodį digital) pasauliu bei jame dirbančiais protais, tad šios knygos įžvalgos manęs nė kiek nenustebino. Tai, kas aprašyta, ne tik kad taps realybe ateityje, bet jau dabar yra ankstyvoje savo raidos stadijoje.
Iš tiesų ketvirtosios pramonės revoliucijos ekonominio konkurencingumo taisyklės skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių. Įmonės ir valstybės, norėdamos išlikti konkurencingos, turi būti visų formų inovacijų sūkuryje, o tai reiškia, kad strategijos, kurias pasitelkiant, pirmiausia siekiama mažinti išlaidas, bus mažiau veiksmingos negu tos, kuriomis remiantis, novatoriškais būdais siūlomi produktai ir paslaugos.
Prieš metus dalyvavau LOGIN konferencijoje, kurioje menininkė, choreografė Moon Ribas pasakojo apie savo patirtį – jos alkūnėje implantuotą lustą, kuris padeda jai jausti vykstančius žemės drebėjimus bei jų stiprumą. Lietuvoje tai skamba nerealiai, tačiau pasaulyje vadinamas kiborgizmas jau jungia žmones į bendruomenes ir nebėra tik holivudinio kino filmo scenarijaus dalis. Ir tai tik vienas iš jau įgyvendinamos inovacijos atvejų. Na, bet čia jau ne apie knygą…
(LOGIN organizatorių nuotrauka)
…beveik neišvengiama, kad ketvirtoji pramonės revoliucija stipriai paveiks darbo rinkas ir darbo vietas visame pasaulyje. Vis dėlto tai nereiškia, kad mes susidursime su dilema: žmogus ar mašina. Tiesą sakant, daugeliu atvejų dabartinius pokyčius lemiančių skaitmeninių, fizinių ir biologinių technologijų sintezė padės gerinti žmonių darbą ir pažinimo gebėjimus. O tai reiškia, kad lyderiai turi rengti darbuotojus ir tobulinti švietimo modelius, kad galėtų dirbti kartu su vis protingesnėmis, prie interneto prijungtomis, pažangiomis mašinomis.
Taip pat vis daugiau kalbama apie ateities profesijas bei darbo santykių pokyčius. Kokios specialybės išliks, ar dirbtinis intelektas tikrai perims mūsų darbo vietas ir kaip tam pasiruošti? Tai viena temų, kuri taip pat plačiai aprašoma knygoje. Būtent todėl ir reikia skaityti bei domėtis, kad tokios temos nevirstų tik “skaičiau antraštę, kad…” arba “vienas bičas pasakojo…” ir nekeltų nepagrįstos panikos. Žinoma, kad darbo rinka keisis, kaip keitėsi ir vykstant prieš tai buvusioms pramonės revoliucijoms. Tačiau kai tuo domiesi, gali tam pasiruošti ir priimti logiškus savo karjeros sprendimus. Knygoje pateikiamos profesijos, kurioms būdinga didžiausia ir mažiausia tikimybė, kad jos bus automatizuotos.
Šiandien Lietuvos pramoninkų konfederacija bei inovacijas sekančių įmonių vadovai Lietuvoje džiaugiasi, kad tokia knyga išversta į lietuvių kalbą, ir priežastis kodėl yra labai paprasta – tik domėdamiesi artėjančia ketvirtąja pramonės revoliucija galėsime ją pakreipti mums, žmonėms, palankia linkme ir keliausim, keisimės kartu su ja, o ne bėgsim iš paskos.
Jau minėjau, kad įmonės turi priprasti prie sąvokos “talentingumas”. Tai yra vienas svarbiausių konkurencingumą skatinančių veiksnių. Pasaulyje, kuriame talentas yra dominuojanti strateginio pranašumo forma, organizacinės struktūros turės būti pertvarkytos. Lanksti hierarchijos struktūra, kitokie veiklos vertinimo ir atlyginimo būdai, naujos kvalifikuotų talentingų darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo strategijos turės lemiamą reikšmę organizacijos sėkmei. Lankstumas bus svarbus tiek motyvuojant darbuotojus ir bendraujant su jais, tiek nustatant verslo prioritetus ir valdant materialųjį turtą.
Žodžiu, labai rekomenduoju pasiskaityti ir pajausti, kaip smegenyse atsiranda naujos neuronų jungtys 🙂
Drauge kurkime visiems palankią ateitį, teikdami pirmenybę žmonėms, didindami jų vaidmenį ir nuolat sau primindami, kad visos šios naujosios technologijos pirmiausia tėra priemonės, žmonių sukurtos žmonėms.
Labanakt
BOOK I TOOK 