Jaučiu, kaip skirtingais etapais skaitosi skirtingo žanro knygos. Tai gali priklausyti nuo metų laiko, santykių statuso, naujų pomėgių, naujai sutiktų žmonių… Atėjęs ruduo kartu atnešė melancholišką nuotaiką, tad palengva pereinu prie lietuviškų kūrinių, istorijų apie išskirtines asmenybes. Labai norisi tęsti svajingų knygų etapą, tad šiuo postu pabaigsiu apžvelgti dvi paskutines skaitytas knygas iš intuicijos, meditacijos srities.
Draugė, skaitanti mano blog’ą, patarė dviejų knygų į vieną įrašą neplakt, bet apie kiekvieną atskirai tiesiog būtų per mažą pasakyti. O ir pereiti prie naujo rudeniško etapo greičiau norisi (sorry, Rasiuk :*)
Tad pradedant nuo “Buda ir meilė”.
Knygos atsiradimo istorija, sakyčiau, gana romantiška. Kartu su draugu panorome knygos, kurią galėtume skaityti drauge, vienas kitam, o tema būtų aktuali ir praturtinanti mūsų santykius. Kadangi abu domimės meditacija bei Rytų kultūra, išsirinkom būtent “Buda ir meilė”. Pradžia buvo išties smagi. Labai rekomenduoju poroms pabandyti skaitymą balsu – pradžioje kikenom, buvo gal kiek nejauku, o ilgainiui tai tapo malonia bendra veikla (žinoma, jeigu jis neužmigdavo man skaitant :D).
Knygoje labai lengvai ir be jokio noro auklėti pateikiamos budistinės vertybės. Tokios mintys, kaip kad, santykiai turi skatinti abu žmones tobulėti, ne naujos ir jokių paslapčių čia neatskleidžia, bet skaitant kartu, tai suteikia galimybę vienu metu abiem partneriams pagalvoti, kad: “O, bet juk taip ir yra. Turiu dažniau apie tai susimąstyti ir taikyti santykiuose.”
Knygoje gan daug kalbama apie gebėjimą nesisavinti partnerio. Kad tik būdamas harmonijoje su savimi gali kurti prasmingus santykius. Kaip sakiau, nieko naujo, tačiau sveika prisiminti ir susimąstyti, kad gal santykiuose pamirštu save, gal per daug tikiuosi, jog mano partneris mane turi/ privalo paversti laimingu (-a)?
“Sąlyginė meilė tikisi, viliasi, baiminasi, ji labiau nori gauti, nei duoti. Dėl to kyla trikdančių emocijų ir mes tampame vis skurdesni dvasiškai.”
Galiausiai turi suprasti, kad visos šios iš pradžių paprastos gyvenimo tiesos veiks tik tada, kai jomis vadovausis abu partneriai. Manau, kad jokia moteris ar vyras ilgai neišbus santykiuose, kuriuose jausis tik duodantis. Tačiau jeigu abu pirmiausiai galvos apie džiuginimą kito, tuomet abu mainais gaus ir gaus, ir gaus 🙂
Keli pastebėjimai ketinantiems skaityti: antra knygos dalis buvo mažiau įdomi. Joje kartojosi tos pačios mintys. Taip pat buvo gausu informacijos apie autoriaus propaguojamos mokyklos budistines praktikas ir su jomis susijusi terminologija, kuri, jeigu tuo nesidomi, bereikalingai apkrauna galvą.
Kita knyga, kurią labai norėjau perskaityti – “Intuicija. Žinojimas abipus logikos.” Kadangi labai mėgstu šią temą, tai net seilėjausi, kaip norėjau suvalgyti. Tačiau… siaubingai nusivyliau. Knyga super primityvi ir pilna stereotipinių pamąstymų, pvz. moterų ir vyrų vaidmenys, moterų ir vyrų smegenų pusrutuliai ir pan. Prisipažinsiu, anksčiau nesu skaičiusi apie Osho bei jo veikalų, ir suprantu, kad jis ne vakarų pasaulio atstovas, tačiau jo kalba man kėlė prieštaringų minčių. Nesu feministė, tačiau tikiu, kad moterų ir vyrų tema kur kas labiau pažengusi nei piešiama šioje knygoje.
Savo pirmuose blog’o įrašuose minėjau knygą “The Intuitive Way”. Knyga apie intuiciją, kurioje labai daug išsamios informacijos, praktikų, kurią skaitant jaučiasi minties gylis. Ne mažiau tikėjausi ir iš Osho, tačiau visa knyga tarsi parašyta vyro, kuris tiesiog varo ant loginio mąstymo, o apie intuiciją nieko konkretaus ir nepasako. Gan dažnai autorius mini instinktų svarbą, tad gal knygai tiesiog parinktas blogas pavadinimas? Žodžiu, tai viena knygų, kurias priskirčiau kategorijai “Veltui paleistos valandos”.
Hm, keliauju toliau skaityti savo “rudeninės kolekcijos” 🙂
labanakt.
BOOK I TOOK 