Labai gerai prisimenu kaip įsigijau šią knygą. Su drauge vaikščiojome po šių metų knygų mugę ir pamačiau pavadinimą – “Išlaisvinti stiprią moterį”. “Jau tiek to stiprumo pas mane, kad ko nors apie švelnumo pažadinimą labiau norėčiau.” – ištariau garsiai. Tada pamačiau kaip į mane akis pakėlė šalia knygą vartęs vyras ir nusijuokė. Visgi pamačiusi, kad knyga autorės, kuri parašė garsiąją “Bėgančios su vilkais” (kas neskaitė, labai rekomenduoju perskaityti), neatsilaikiau. Panašu, kad pavadinimas gali labai klaidinti, nes knyga nėra apie šiuolaikinę stiprią moterį vakarų pasaulyje. Tai knyga apie Švenčiausiąją Mergelę Mariją, Didžiąją Motiną, La Nuestra Senora kaip ji vadinama knygoje. Tačiau tai daugiau nei religinė knyga. Kiek plačiau norėčiau pradėti nuo autorės.
Clarissa Pinkola Estes – meksikiečių kilmės amerikietė psichoterapeutė, knygų autorė. Ji kilusi iš neturtingos šeimos ir, kaip ir daugelis meksikiečių, tikinti. Knygos autorė yra įgijusi daktaro laipsnį, padeda potrauminį stresą patyrusiems asmenims, kurie neteko artimųjų, patyrė persileidimą arba negali susilaukti vaikų, konsultuoja kalinius ir t.t.
Tad daugiau žinant apie autorę ir požiūris į knygą pasikeičia. Joje gausu istorijų apie tai, kaip skirtingos bendruomenės puoselėja Virgensita (Šv. Mergelę), kaip ji pati vaikystėje pajuto ją, kaip pasitelkdama dainas, giesmes kaip žodžio ir garso terapiją gydo skaudančias sielas.
Knyga nėra skirta super racionalumą ir logiką vertinantiems žmonėms. Skaitydama šią knygą net pagalvojau apie kelis pažįstamus asmenis, kurie “sudirbtų” šią temą kaip didžiausią nesąmonę ir laiko gaišimą. Galiu pasakyti, kad knyga tikrai skaitosi sunkiai ir ypač sunkiai skaitysis tada, kai gyvenate puikų, pozityvų ir šviesų savo gyvenimo periodą. Tačiau moterims, kurios šiuo metu išgyvena dvasiškai skurdų laikotarpį, ši knyga būtų praturtinanti terapija.
Paminėjau moteris, nes ši tema apskritai labiau aktuali moterims. Tikriausiai neįsivaizduočiau šią knygą skaitančio vyro (jokio seksizmo, tik sakau atsižvelgdama į mane supančius vyrus). Knygoje kalbama ir apie skausmą praradus vaiką ar negalint jo susilaukti. Tokiais atvejais moterims ypač svarbus tikėjimas kažkuo daugiau. Kas nežino, tai Vilniuje net turime bažnyčią, kurioje mišios skiriamos būtent Šv. Mergelei ir meldžiamasi jos besilaukiančiai skulptūrai, kuri vienintelė tokia pasaulyje. Mano draugė gyvas to įrodymas, nes po apsilankymų turi jau antrą babyzą. 🙂
Tai nėra knyga daugumai, bet puikus variantas išsiilgusiems kažko daugiau nei protingos citatos.
Gero skaitymo.
BOOK I TOOK 