Dar viena self-development knyga, kurią pagaliau “damušiau”. Buvo sunku skaityti, tačiau ne dėl to, kad knyga sunkiai parašyta (rašymo stilius pakankamai paprastas). Knygoje yra daug vietų, kurias reikia perleisti per save, apmąstyti, tad greitai skaitant tas turinys tiesiog apsunkina. Pats autorius rekomenduoja skaitant daryti pertraukas ir net sužymėjęs vietas, po kurių sustoti, permąstyti tai, ką perskaitei.
Kaip ir minėjau ankstesniame įraše, man svarbus knygos autorius, kad pažvelgus į jo atvaizdą nebūtų atmetimo reakcijos, tad ir šiuo atveju jos nebuvo. Eckhart Tolle atrodo smagus, paprastas, savo tiesas supratęs vyras. Knygą pirkau šių metų knygų mugėje rekomenduota kolegės. Kai aprašyme perskaičiau, kad autorius būdamas 29 – erių metų patyrė dvasinę transformaciją, kuri visiškai pakeitė jo asmenybę ir gyvenimo būdą, iškart susimokėjau už knygą ir laiminga įsidėjau į kuprinę. Na neslėpsiu, tai susiję su tuo, kad man 29 – eri (ok ok, kitą savaitę jau 30!) ir mano gyvenime labai didelis pokyčių metas. Tokiais momentais gyvenime nori atrasti žmonių bei minčių, kurios tiesiogiai rezonuoja su tavosiomis.
Sakyčiau, kad knygos pavadinimas kiek per skambus, nes autorius niekaip jos nesieja su jokiomis religijomis ar nušvitimu. Knyga parašyta klausimų-atsakymų principu, tačiau skaitant lieka jausmas, kad tie klausimai labai dirbtinai iškelti, t.y. tik tam, kad autorius galėtų išsakyti tai, ką nori. Tam tikras vietas skip’inau, nes pats klausimas, į kurį buvo atsakoma, man buvo kvailas, naivus ar pasikartojantis. Apibendrinus knygą – tikrai ne stebuklas ir daug skaitančiam WOW efekto nesukels. Pats knygos viršelis, pavadinimas ir pateikimas labiau panašu į marketinginį sprendimą. Turinys tiesiog aprašo kertines gyvenimo tiesas, kurių kiekvienam derėtų laikytis.
Išsigryninau šias kertines tiesas, kurias visada stengsiuosi sau priminti:
- Neleisk savo praeičiai ar ateičiai paveikti tavo dabarties
Praeities klaidos suformuoja įsitikinimą, kad štai viskas, aš toks esu, nes laiko atgal neatsuksi, tačiau iš tiesų tik dabarties akimirka yra reali, tai kas buvo jau nebesvarbu.
Skausmo kūnas randasi iš skausmingų praeities potyrių. Jie – tai jumyse gyvenanti praeitis, ir jei tapatinatės su jais, tai tapatinatės su praeitimi. Savęs laikymas auka yra tikėjimas, kad praeitis yra galingesnė už dabartį, o tai iš esmės prieštarauja tiesai. Tai tikėjimas, kad kiti žmonės ir jų atlikti veiksmai yra atsakingi už tai, kuo dabar jūs tapote, už jūsų emocinį skausmą ir už jūsų negalėjimą būti savimi. Tačiau tikroji tiesa yra ta, kad vienintelė čia ir dabar esanti veiksminga jėga yra šios akimirkos jėga. Kai tai sužinosite, patirsite, kad šią akimirką jūs, ir niekas kitas, esate atsakingos už dabartinę savo vidinės erdvės tvarką, o praeitis neturi galios iš tiesų užgožti šios akimirkos jėgos.
Tas pats ir su ateitimi – mes taip dažnai vizualizuojam savo ateities “aš”, per troškimus, norus, svajones ir labai nusiviliam, kai tai neišsipildo. Pradedame keikti gyvenimą, viskuo nusiviliame ir vėl laukiame. Todėl kiekvieną kartą reikia save grąžinti į “dabar”, nes tik “dabar” yra tas momentas, kai gali būti toks, koks nori, veikti, daryti, tiesiog GYVENTI.
Neatleidimas dažniausia siejasi su kitais asmenimis ar savimi, bet jis gali būti susijęs ir su kokiomis nors aplinkybėmis ar sąlygomis – praeities, dabarties ar ateities – su kuriomis protas atsisako susitaikyti. Nenustebkite: neatleidimas gali būti susijęs ir su ateitimi. Tai proto atsisakymas priimti netikrumą dėl ateities, kuri gali tapti jam nepavaldi. Atleisdami išsižadate savo nuoskaudos ir nebesilaikote įsitvėrę savo sielvarto. Visa tai įvyksta savaime, kai imate suvokti, jog nuoskauda teikia tiktai vieną dalyką – stiprina jūsų klaidingą savęs supratimą. Atleisdami suteikiate sau laisvę nebesipriešinti gyvenimo srovei, pradedate leisti gyvenimui tekėti per save.
- Priimk realybę tokią, kokia ji yra, pripažink ją, nes tik tada galėsi ją pakeisti
Kvaila pulti veidrodį, jeigu jums nepatinka jame atsispindintis jūsų vaizdas. Nors būtent tai darote, kai ko nors nepripažįstate. O puolę veidrodį, suprantama, atsitrenkiate į stiklą, taigi vaizdas tarsi puola jus. Tačiau jei sutinkate su vaizdu, kad ir koks jis yra, jei esate jam draugiški, jis būtinai taps draugiškas jums. Taip keičiasi pasaulis.
- Gyvenimas yra cikliškas, tad nuo gyvenimo nuosmūkių nepabėgsi
Yra sėkmės ciklai, kai gaunate tai, ko norite ir klestite, bei nesėkmės ciklai, kai jūsų pasiekimai silpsta ir griūva, o jūs turite jų atsisakyti, kad padarytumėte erdvės naujiems dalykams ir pokyčiams. Jei tuo metu prisirišate ir imate priešintis, vadinasi, atsisakote žengti koja kojon su gyvenimo srautu ir jums lieka tik kančia.
Neteisinga manyti, kad ciklo pakilimas yra geras dalykas, o kritimas – blogas, nebent vertinate vien protu. Kilimas paprastai laikomas teigiamu dalyku, tačiau niekas negali kilti be paliovos. Jei augimas nesustotų, jis neišvengiamai taptų pasibaisėtinas ir griaunantis. Kritimas reikalingas tam, kad įvyktų naujas pakilimas. Vienas be kito neįmanomi.
- Kito žmogaus meilė neturi būti savęs įprasminimas. Laimės ir meilė sau kyla iš vidaus, o ne išorės
Teigiamas dalykas tas, kad jūs “mylite” savo partnerį. Tai svarbiausioji ir gilų pasitenkinimą teikianti būsena. Jūs jaučiate sraunią gyvenimo tėkmę. Jūsų būtis netikėtai tampa kupina prasmės, nes kažkam esate reikalingi, kažkas jūsų geidžia ir padeda jums jausti savo išskirtinumą, o jūs, savo ruožtu, tas pačias sąlygas sukuriate draugui ar draugei. Būdami kartu jaučiatės esą vientisi. Šis jausmas gali tapti toks stiprus, kad likęs pasaulis užsidengia nesvarbumo šydu.
Tačiau puikiai žinote, kad prie tokio gyvenimo yra prisirišama. Pasidarote priklausomi nuo kito asmens. Jis ar ji veikia jus kaip narkotikai. Puikiai jaučiatės tik tuomet, kai po ranka turite jų, bet vos kilus grėsmei prarasti partnetį gali kilti pavydas, atbusti savininkiškumas, galite imis emocinio šantažo ir kaltinimų. O jei partneris iš tiesų jus paliktų, tikėtina, kad tai sukeltų dar didesnį priešiškumą, net depresiją ar neviltį. Vienu mirksniu meilus švelnumas gali virsti laukiniu puolimu ar baisiu sielvartu. O kur dingo meilė? Nejaugi meilė gali virsti savo priešybe per vieną mirksnį? Ar svarbiausia buvo meilė, ar tik įpročiu tapęs prisirišimas?
- Knygoje minimas nuolankumas, tačiau pati sąvoka niekaip nesusijusi su pasyvumu ar nuolankiu susitaikymu. Nuolankumas – tai gebėjimas čia ir dabar pripažinti situaciją kaip faktą
Pailiustruosiu, kaip nuolankumas veikia santykius. Su savo partneriu ar kuo kitu įsitraukę į ginčą ar konfliktą, imkite stebėti, kaip pradedate gintis, kai atakuojama jūsų pozicija arba jauskite savo pačių agresijos jėgą, kai atakuojate kito asmens pozicijas. Stebėkite savo prisirišimą prie požiūrio ir nuomonės. Pajauskite proto ir emocijų energiją, slypinčią už savo noro laimėti ginčą. Pripildykite ją sąmonės, pripažinkite ją, išjauskite iki galo. Tuomet vieną kartą diskutuodami netikėtai suprasite, kad galite elgtis kitaip – tik žiūrėsite kas vyksta. Tai nuolankumas. Nesiūlau įsakinėti sau: “Esu aukščiau už šias vaikiškas nesąmones”. Tai tik priešinimosi perkėlimas į kitą lygmenį, kuriame vis dar veikia protas, pretenduojantis į viršenybę. Kalbu apie atsisakymą nuo viso minčių ir emocijų energinio lauko, kovojančio dėl valdžios.
- Ieškodamas ramybės nepyk ant saves, kad nesigauna. Gal būtent tai ir trukdo tą ramybę pasiekti?
Jūs vis dar siekiate kažko išorėje ir negalite išsivaduoti iš siekimo būsenos. Gal per artimiausias pratybas rasite atsakymą, gal turėsite pakeisti savo dvasinės praktikos pobūdį. Asmeniškai jums pasakyčiu štai ką: neieškokite ramybės. Neieškokite jokios kitokios būsenos, nei ta, kurią patiriate dabar, antraip sukelsite konfliktą ir pasąmoningą priešinimąsi. Atleiskite sau, kad negalite pasiekti ramybės. Tą akimirką, kai visiškai susitaikysite su savo ramybės neturėjimu, nusileisite jam, jis persimainys ir virs ramybe. Visa kas, su kuo besąlygiškai susitaikysite ir ką priimsite, grąžins jus į šią akimirką ir suteiks ramybę. Štai toks yra susitaikymo ir nekovojimo stebuklas.
- Ir just, na pradėk pagaliau gyventi!
Labanakt
BOOK I TOOK 